Kaltinamasis norėjo atkeršyti nukentėjusiajam dėl anksčiau pralaimėto ginčo teisme ir prisiminė turintis granatą. Nors tikino, kad siekė tik pagąsdinti, tačiau teismas jo veiksmus įvertino kaip pasikėsinimą nužudyti.
Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį byloje, kurioje 63 metų vyras pripažintas kaltu dėl neteisėto sprogmens laikymo ir pasikėsinimo nužudyti kaimyną, gyvybei pavojingu būdu. Teismas konstatavo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, o nusikaltimo nebaigė tik dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.
Granata ant vartų
Bylos duomenimis, kaltinamasis savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė kovinę „F-1“ tipo rankinę granatą su sprogdikliu. 2025 m. balandžio 16 d. naktį jis ją pritvirtino prie kaimyno vartų, panaudodamas vielą ir sukonstruodamas vadinamąją spąstų sistemą.
Teismas nustatė, kad granata buvo pritvirtinta taip, jog atidarant vartus turėjo būti ištrauktas saugiklio kaištis ir įvykti sprogimas. Tačiau vartų mechanizmas sustojo, o sprogmuo nesuveikė.
Specialistų išvados patvirtino, kad granata buvo visiškai tinkama naudoti ir galėjo sukelti mirtinas pasekmes. Sprogimo atveju skeveldros galėjo skrieti iki 200 metrų atstumu.
Teismas rėmėsi įvairiais įrodymais – nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, specialistų išvadomis bei rašytine medžiaga. Ant sprogmens rasti biologiniai pėdsakai sutapo su kaltinamojo DNR, o atsitiktinio sutapimo tikimybė įvertinta kaip itin maža.
Kaltinamasis pripažino laikęs granatą ir ją pakabinęs, tačiau bandė aiškinti, kad nežinojo, ar ji kovinė. Vis dėlto, teismas nustatė, kad jis suvokė sprogmens pavojingumą, domėjosi jo veikimo mechanizmu ir veikė tiesiogine tyčia.
Kerštas po pralaimėto ginčo teisme
Nustatyta, kad konfliktas tarp kaimynų tęsėsi ne vienerius metus (nuo 2018-ųjų – aut. past.). Kaltinamasis buvo pralaimėjęs kelis civilinius ginčus ir turėjo nukentėjusiajam sumokėti apie 12 tūkst. eurų. Ginčas buvo susiję dėl statybų šalia esančiame sklype.
Ikiteisminio tyrimo metu Antanas pats nurodė, kad galvojo, kaip atkeršyti, ir prisiminė turimą granatą. Nors teisme bandė teigti, kad tik siekė pagąsdinti, ši versija pripažinta kaip neįtikinanti.
Teismas pabrėžė, kad pasirinktas veikimo būdas – sprogmens pritvirtinimas prie vartų – rodo aiškų siekį sukelti sprogimą ir padaryti mirtiną žalą.
Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ sprogmenų paieškos ir neutralizavimo skyriaus viršininkas pasakojo, kad atvyko į įvykio vietą su kolegomis: „Įvykio vietoje radome patrulinės policijos pareigūnus, kurie pasakė, kad prie namo vartų yra pastebėta granata, sprogmuo.
Apžiūrėjus nurodytą vietą, pastebėjome, kad prie vartų yra pritvirtinta rankinė granata. Ėmėmės veiksmų, kad ji būtų neutralizuota. Granata buvo pritvirtinta vielos gabalu prie atveriamų vartų.
Ir buvo sugalvota taip, kad atsidarant vartams turėtų įvykti granatos sprogdiklio saugiklių atpalaidavimas bei įvyktų sprogimas. Tik šiuo atveju žiedas neatsilenkė, nes buvo netinkamai parinktas žiedo ištraukimo kampas.“
Nuteistas dėl pasikėsinimo nužudyti
Vertindamas visumą, teismas konstatavo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia nužudyti. Jis žinojo, kaip veikia granata, planavo veiksmus iš anksto, naudojo pirštines, veikė naktį ir pasirinko momentą, kai nukentėjusysis turėjo išvykti iš namų.
Nusikaltimas kvalifikuotas kaip pasikėsinimas nužudyti kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. Teismas pažymėjo, kad padarytos veikos yra itin pavojingos – viena jų priskiriama labai sunkiems nusikaltimams.
Atsižvelgta į tai, kad veikos buvo suplanuotos, motyvuotos kerštu ir galėjo sukelti itin sunkias pasekmes. Lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis savo kaltės visiškai nepripažino ir nuoširdaus gailesčio neparodė.
Jam skirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, už dvi nusikalstamas veikas. Teismas iš dalies tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos.
Nukentėjusiajam priteista 6 tūkst. eurų, o jo sutuoktinei – 5 tūkst. eurų. Taip pat priteistos 5 proc. metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Teismas pripažino, kad nukentėjusieji patyrė didelį stresą, baimę ir emocinį sukrėtimą. Siekiant užtikrinti civilinių ieškinių vykdymą, dalis kaltinamojo turto buvo areštuota.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
