Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jungtinėje Karalystėje gyvenantis ir dirbantis Dominykas Lietuvos teismuose pabandė surasti kompromisą dėl privalomos karo tarnybos.

Jungtinėje Karalystėje gyvenantis ir dirbantis Dominykas Lietuvos teismuose pabandė surasti kompromisą dėl privalomos karo tarnybos.

REKLAMA

Vis dėlto, prašymą atidėti tarnybą iki 2022 m. pirmiausia atmetė Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, o vėliau ir teismas, kurio lietuvio pateikti argumentai neįtikino.

Į teismą lietuvis kreipėsi po to, kai kilo ginčas su Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba. 2020 m. balandžio 14 d. tarnyba nusprendė atmesti Dominyko prašymą ir neatidėti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos.

Daug iššūkių

Prašydamas atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą, Dominykas teisme pabrėžė, kad šiuo metu būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomenės interesams.

To būtų galima išvengti, jeigu tarnybą jis atliktų kitu metu. Lietuvis nurodė, kad jis vadovauja įmonei, yra sudaręs tiekimo ir atstovavimo sutartis su keletu Lietuvos bendrovių dirbti Jungtinėje Karalystėje.

REKLAMA

Į šiuos projektus jaunas vyras investuota daug lėšų, o ir pats metas yra ypač sudėtingas dėl pereinamojo laikotarpio dėl „Brexito“ bei būsimų pasikeitimų prekybos santykiuose.

Būsima žala, anot šauktinio, yra prarastos investicijos bei galimos baudos. Jis pažymėjo, kad tarnybą atliks 2022 metais, nes bus pasibaigę sutartiniai įsipareigojimai ir bus parengęs sau pamainą įmonei valdyti, taigi taip nepatirs žalos.

Kartu su prašymu vaikinas pateikė sutartis su keliomis įmonėmis. Kai tokį prašymą atmetė Karo prievolės tarnyba, Dominykas dar kreipėsi atskiru skundu į Krašto apsaugos ministeriją. Vis dėlto, užtarimo nesulaukė ir ten.

REKLAMA
REKLAMA

Turėjo progą pasiruošti

Bylą nagrinėjęs teismas pabrėžė, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno piliečio teisė ir pareiga. Todėl įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Pridurta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba šauktiniams individualia tvarka atidedama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, jeigu atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.

Nustatyta, kad karo prievolininkas turi pagrįsti prašyme nurodytą galimą neproporcingai didelę žalą, įrodyti, jog šios žalos būtų išvengta, jei karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Teismas atkreipė dėmesį, kad šis šauktinis jau 2018 metais buvo patekęs į sąrašą, tačiau tarnybos neatliko surinkus reikiamą skaičių savanorių. Tad, anot teismo, iš esmės pareiškėjas jau nuo 2018 metų žinojo apie prievolę atlikti karo tarnybą.

REKLAMA
REKLAMA

Teismo nuomone, kadangi pareiškėjas nebuvo pakviestas atlikti privalomosios karo tarnybos, kai buvo šaukiamas 2018 metais, jam buvo suteikta galimybė pasiruošti atlikti tarnybą kitu metu. Tačiau, pasak teismo, asmuo iš esmės neatliko jokių veiksmų, kad galėtų realiai atlikti privalomąją karo tarnybą kitu metu, nagrinėjamu atveju 2020 metais.

Pasisakydamas dėl jaunuolio sudarytų sutarčių, teismas atkreipė dėmesį, kad jas šauktinis pasirašė jau po to, kai pirmą kartą buvo atsidūręs karo prievolininkų sąraše.

Teismas Dominyko prašyme įžvelgė tam tikrą klastą. Mat jaunuoliui šiuo metu yra 22-eji metai (šiemet sueis 23 metai). O pagal įstatymą į privalomąją karo tarnybą šaukiami asmenys iki 23 metų (įskaitytinai), tad kiti metai pareiškėjui yra paskutiniai, kai jis apskritai galės atlikti karo tarnybą. Tad, anot teismo, asmuo sąmoningai prašo  atidėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iki 2022 m. gegužės 1 d., t. y. kai tarnybos nebegalės atlikti pagal įstatymą.

REKLAMA
REKLAMA

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas nusprendė Dominyko skundą atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atmesti kaip nepagrįstą.

Tiesa, sprendimas per 30 kalendorinių dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų