„Kalbant apie gynybos pramonę, reikia dviejų dalykų, nes potencialas yra milžiniškas, – „Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ konferencijoje kalbėjo S. Skvernelis. – Tai du dalykai: ilgalaikiai kontraktai ir tas greitas žalias koridorius.“
Seimo pirmininko įsitikinimu, pasiūlius įmonėms kelerių metų kontraktus, paaiškėtų tikrasis jų potencialas.
„Jeigu bus kontraktas, sakykim, bent penkeriems–septyneriems metams, bus sprogimas. Ir tikrai pamatysite to, ko mes patys nežinome, ką mūsų verslas, gamyba ir mokslininkai gali“, – teigė parlamentaras.
Kaip skelbė BNS, šiuo metu rengiamas beveik 20-ies teisės aktų pakeitimo projektas, kuriuo siekiama skatinti gynybos pramonę. Vyriausybę jis turėtų pasiekti dar gegužę.
Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pakeitimais numatoma sudaryti gynybos pramonės projektų vystytojų sąrašą, jame esantiems subjektams būtų sudaromos sąlygos operatyvesniam finansinių paslaugų teikimui, leidžiant greičiau atidaryti sąskaitas ir vykdyti mokėjimus.
Pakeitimais taip pat siūloma gynybos pramonės vystytojams netaikyti Teritorijų planavimo įstatymo, iki 6–15 mėnesių sutrupinant žemės sklypo, inžinerinių statinių ir tinklų suformavimo procedūras.
Be kita ko, statybai nereiktų statybos leidimo, todėl procesas sutrupėtų dviem mėnesiais.
Siūloma supaprastinti ir poveikio aplinkai vertinimo, miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūras. Keisti sąlygas gynybos pramonės vystytojų grupėms, kuriems numatoma taikyti skatinimo priemones.
Taip pat, anot Seimo pirmininko, daug įtakos šioje srityje turi vykdomas „Rheinmetall“ projektas, jo rodomas pavyzdys.
„Ir antras dalykas – chrestomatinis – laukiama „Rheinmetall“ pavyzdžio. Jis yra ypatingas projektas, nes gamyklos pridavimas ir leidimas iš esmės gauti jai veikti bus tada, kada statybos bus baigtos jau“, – teigė S. Skvernelis.
„Greitas žalias koridorius, jeigu jis parodys sėkmę, kad iš tikrųjų jokių pažeidimų, greitai projektas atsirado ir gamyba prasidėjo, tai tokius pačius žalius koridorius, kalbant apie gynybos pramonę, galima daryti ir mažesniems investuotojams, tame tarpe ir Lietuvos“, – sakė jis.
BNS anksčiau rašė, kad „Rheinmetall“ kartu su dviem Lietuvos valstybės valdomomis įmonėmis – energetikos grupės „Epso-G“ įmone „Epso-G Invest“ ir Giraitės ginkluotės gamykla – šiemet pradeda įgyvendinti 260-300 mln. eurų preliminarios vertės 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Baisogaloje projektą.
Projektą numatoma užbaigti 2027 metų pradžioje.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės sektoriuje veikia beveik 100 įmonių – jų skaičius per trejus metus išaugo 18 procentų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
O kodėl tvarto pratryjotai to nepadarė kai buvo valdžioje? Bet kaip jie kasdien stipriai lojo ir šunaują gąsdino ir prievartavo...
