Kad ši bėda yra kritinė ir būtiną ją spręsti, pirmadienį patvirtino ir prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. Jis pareiškė, kad narkotikų vartojimo tarp paauglių sprendimo būdus svarstys Valstybės gynimo taryboje. Anot jo, narkotikų vartojimas tarp paauglių didėja ir tai kelia problemą į nacionalinio saugumo lygį.
Vartojimo priežastys gali būti įvairios
Respublikinio priklausomybių ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vadovė dr. Giedrė Misiūnienė atskleidžia, kad veiksnių spektras, kuris lemia jaunuolių įklimpimą į narkotikų liūną, yra labai platus.
„Psichosocialinio streso veiksniai, tokie kaip problemos, krizės, nuostatos šeimoje, patiriamos nesėkmės mokykloje“, – vardija ekspertė.
Tiesa, dažnai prie šios priklausomybės prisideda ir su socialine aplinka susijęs stresas, patyčios.
Specialistė primena, kad kiekvieno vaiko situacija gali būti labai skirtinga ir individuali.
Nors dažniausiai visuomenė linkusi jaunuolių narkotikų vartojimą sieti su psichologinėmis problemomis, blogą įtaką darančią aplinka, šeimos krizėmis, tačiau, kaip teigia G. Misiūnienė, mokslininkai problemą sieja ir su pačiu paauglystės laikotarpiu.
„Paauglystės laikotarpis išsiskiria neurobrandos pokyčiais, išskirtiniu elgesiu, kai ieškoma savęs, bręstama, išbandomos ribos, eksperimentuojama. Pasireiškia provokuojantis elgesys namuose, mokykloje“, – sako G. Misiūnienė.
Toks elgesys būdingas 12–25 metų jaunuoliams. Didžiajai daliai tai praeina savaime, bet 5–10 proc. jaunų žmonių vis dėlto nuklysta – pradeda eksperimentuoti ir su psichoaktyviomis medžiagomis.
Naujos psichoaktyvios medžiagos – prieinamesnės
Kaip tvirtina G. Misiūnienė, naujos psichoaktyvios medžiagos duoda panašų poveikį kaip ir seniai žinomi narkotikai. Atsiranda naujų sintetinių raminamųjų vaistų, netgi arbatų, kurias galima įsigyti legaliai.
„Prieinamumas yra problema. Vaikai iš tiesų nelabai supranta, ką vartoja, nesuvokia grėsmės sveikatai ir gyvybei. Nesupranta ir tėvai, ir mokytojai, ir specialistai, nes šios medžiagos yra naujos“, – tikina G. Misiūnienė.
Specialistė teigia, kad kreiptis pagalboms šeimoms yra sunku, nes vis dar egzistuoja stigmatizuojančios nuostatos, kai kalbama apie psichikos sveikatą.
Vaikų ir paauglių psichiatrė Banga Nastopkaitė tvirtina, kad narkotikų galima lengvai gauti bet kuriame Lietuvos mieste, o kaina – santykinai nedidelė.
„Narkotikų platintojai labai aktyvūs ir visada randa būdų, kaip sudominti paauglius“, – prideda B. Nastopkaitė.
Vaikai ir tėvai kreipiasi pagalbos
G. Misiūnienė akcentuoja, kad vienas iš kriterijų, kai kreipiasi tėvai ar atsakingos institucijos atstovaujančios vaiką, yra ne tik vartojimas, bet ir pastebimi elgesio nukrypimai.
„Kritęs pažangumas, kai vaikai nesidomi mokslu, atsiriboja nuo tėvų, mokytojų, nejaučia ryšio su savo aplinka, apgaudinėja, manipuliuoja“, – pabrėžia specialistė.
Ekspertė tvirtina, kad nerimą tėvams kelia kenkėjiškas vaiko elgesys, kai iš namų pradeda dingti vertingi daiktai, kai namuose atsiranda labai keistos medžiagos, slepiamas gautų siuntų turinys bei sutrinka socialinis gyvenimas. Be to, kreipiasi pagalbos ir tada, kaip pastebimos savęs žalojimo apraiškos.
G. Misiūnienė teigia, kad tiksliausia statistika, kiek tėvų kreipiasi pagalbos, bus metų gale, tačiau jau dabar galima spėti rezultatus.
„Gali būti, kad dažnis bus padidėjęs Ambulatoriniame skyriuje“, – spėja specialistė.
Vaikų linijos emocinės paramos koordinatorė Diana Baliulė teigia, kad kasmet sulaukia ir vaikų pagalbos prašymų.
„Apie psichoaktyvių medžiagų vartojimą kasmet sulaukiame vaikų skambučių telefonu, laiškų ir kreipimųsi pokalbiais internetu. Pastebime, kad kreipimaisi šia tema telefonu po truputį išsaugo: 2021 metais – 3,2 proc., 2022 metais – 5,2 proc., 2023 m. pirmieji trys ketvirčiai – 6,6 proc. visų pokalbių telefonu“, – sako D. Baliulė.
Ji pabrėžia, kad kreipimųsi internetiniais laiškais padaugėjo.
„Kreipimųsi pokalbiais internetu skaičius taip pat padidėjo beveik dvigubai drauge su išaugusiu bendru pokalbių internetu skaičiumi ir šiuo metu pokalbiai apie psichoaktyvias medžiagas siekia 3 proc. visų įvykusių pokalbių internetu. Kreipiamasi ir laiškais – jie taip pat sudaro iki 3 proc., šis skaičius 2022 metais buvo padidėjęs iki 5 proc.“, – tvirtina D. Baliulė.
Emocinės paramos koordinatorė tvirtina, kad dažniausiai vaikai pasakoja apie sunkumus, susijusius su artimųjų priklausomybėmis. Rečiau, bet taip pat dalijasi apie savo per dažną alkoholio ar psichoaktyvių medžiagų vartojimą.
„Paaugliai nerimauja, ar tai netaps priklausomybe, domisi, kaip būtų galima sumažinti vartojimą“, – akcentuoja D. Baliulė.
Ji prideda, kad vaikai ir paaugliai pasakoja, jog juos į psichoaktyvių medžiagų vartojimą įtraukė draugai, pažįstami, noras priklausyti bendraamžių grupėms, ieškojimas įvairių būdų pritapti.
Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus Kauno filialo vedėja Žydrė Nutautienė tvirtina, kad taip pastebi, kad daugiau žmonių kreipiasi pagalbos.
„Ypač prasidėjus mokslo metams pastebime, kad daugėja besikreipiančių nepilnamečių tėvų ar įstatyminių atstovų dėl vaikų narkotinių medžiagų vartojimo“, – sako Ž. Nutautienė.
Ž. Nutautienė primena, kad tėvai, globėjai ar artimieji, įtarę, kad vaikas eksperimentuoja ar žalingai vartoja psichoaktyvias medžiagas, gali atvykti pasikonsultuoti su Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus Kauno ar kito miesto filialo specialistais vaikų ir paauglių gydytoju psichiatru bei medicinos psichologu.
Respublikiniame priklausomybės ligų centre, Kauno filiale teikiamos paslaugos nepilnamečiams yra nemokamos, taip pat jos teikiamos neatskleidžiant asmens tapatybės.
Ir manipuliuoja labai išradingai. Nes visokios vaikų teisių gynėjos ant kiekvieno kampo vaikams suokia apie jų teises, paaiškina, kur kreiptis, jei juos "negeri" suaugusieji skriaudžia. Ir mokytojai bijo, ką nors ir pasakyti, nes išradingasis jaunimėlis, pamokytas specialisčių, gali bala žino, ko prisigalvoti. Galu gale dažnai kliūna ir mamytėms, ir tėveliams. Juk, kaip sakoma, apetitas auga bevalgant.
