REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kasmet Lietuvoje po skyrybų su vienu iš tėvų gyventi lieka daugiau nei 6 tūkst. vaikų. Vienišos mamos arba tėčio pečius užgulusi atsakomybės našta gali dar ir kaip prislėgti. Kartais vienišų tėvų palydovai yra finansiniai sunkumai, būsto trūkumas, nedarbas ar netgi skurdas. Negana to, į vienišus tėvus Lietuvoje vis dar žiūrima „kreivai“ – vyrauja stigma, kad neva asmuo pats kaltas, nes liko vienas auginti vaikų.

Kasmet Lietuvoje po skyrybų su vienu iš tėvų gyventi lieka daugiau nei 6 tūkst. vaikų. Vienišos mamos arba tėčio pečius užgulusi atsakomybės našta gali dar ir kaip prislėgti. Kartais vienišų tėvų palydovai yra finansiniai sunkumai, būsto trūkumas, nedarbas ar netgi skurdas. Negana to, į vienišus tėvus Lietuvoje vis dar žiūrima „kreivai“ – vyrauja stigma, kad neva asmuo pats kaltas, nes liko vienas auginti vaikų.

REKLAMA

Portalo tv3.lt pašnekovės atskleidė, su kokiais iššūkiais susiduria vieniši tėvai, kokio palaikymo iš visuomenės ir valstybės jiems labiausiai trūksta. Mamų sambūrio atstovė akcentavo – neretai vienišus tėvus užgula tokia našta, kad be aplinkinių pagalbos, jie paprasčiausiai palūžta.

Ne vienus metus taupė, kad sumokėtų auklei

Du vaikus auginanti vieniša mama Rūta Latinytė sutiko pasidalinti savo patirtimi. Ji viena prižiūri sūnus nuo mažens: dvejų ir ketverių metų.

REKLAMA
REKLAMA

Paklausta, su kokiais iššūkiais susidūrė, ji įvardijo pagrindinį rūpestį: turėjo ieškoti, kas laikinai gali prižiūrėti mažus vaikus, kai pačiai mamai reikia eiti į darbą ir panašiai.

REKLAMA

„Gerai, jeigu yra vaikų seneliai, jei gyvena tame pačiame mieste, tuomet gali padėti. Jeigu nėra tokios galimybės ar senelių nebėra tarp gyvųjų, tokiu atveju tenka samdyti aukles ir tai kainuoja“, – tv3.lt sakė ji.

Vienišiems tėvams sunkumų sukelia ir tai, kad darželiai dirba visą vasarą, o pradinės klasės – tik mokslo metų laikotarpiu. Šitaip nebelieka, kas padėtų prižiūrėti į mokyklą einančius mažuosius per vasaros atostogas.

Net ir paūgėjusių vaikų, jau lankančių pradines klases, R. Latinytė nepalikdavo namie vienų. Ji pasakojo, kad iš darbo atsiprašyti negalėdavo, tad privalėjo mokėti pinigus auklei.

REKLAMA
REKLAMA

„Taupydavau visus metus, kad beveik visą vasarą galėčiau samdyti žmogų, kuris būtų namuose su vaiku. Suma būdavo didelė: samdai žmogų pilnai darbo dienai ir tai kainuoja. Kartais vaikui nupirkdavau dienos stovyklas – jų kaina per savaitę panaši, kaip ir auklės. Virš 150 eurų per savaitę. <...> Per vasarą ši suma išauga gana didelė. Kad ir kaip dėliosi, tiek atostogų suaugęs dirbantis žmogus neturi, jų negali suderinti“, – dalijosi moteris.

O juk per mokslo metus vaikai keliskart paleidžiami atostogų. R. Latinytė sakė, kad ir tuomet vargindavo „galvos skausmas, kur juos palikti“. Panašūs rūpesčiai užguldavo pečius, kai vaikai apsirgdavo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kai mažiukai, būdavo tokie periodai, kai dvi savaites serga, dvi savaites – ne. Jeigu aš tiek imčiau iš eilės nedarbingumo, darbdavys neliktų patenkintas. Jeigu būklė nesunki vaiko, kad jį paslaugytų, samdydavau auklytę, o pati eidavau į darbą. Auklei sumokėdavau didelę dalį atlyginimo, vos ne pasidalindavome perpus“, – sakė vieniša mama.

Vienišos mamos tampa bene „priklausomos nuo kitų malonės“

Komunikacijos srityje dirbanti specialistė R. Latinytė sakė, kad į karjeros aukštumas nesiorientavo, suprasdama, kad vaikų priežiūros ir darbo derinimas – atsakingas uždavinys.

„Galvodavau, kaip kiti tėvai suspėja. Būdavau pirmoji, kuri išvažiuoja iš biuro. Kol per visus kamščius per pusę miesto nuvykdavau iki darželio, būdavau paskutinė, kuri iš grupės pasiima vaiką“, – prisiminė ji.

REKLAMA

Jos manymu, vienišiems tėvams Lietuvoje labiausiai trūksta valstybinės paramos vaiko priežiūrai. Pavyzdžiui, kad nuo ankstyvo amžiaus būtų galimybė vaiką leisti į lopšelį. Šiuo metu lopšeliai priima vaikus maždaug nuo 1,5 metų amžiaus.

„Jeigu mama norėtų dirbti nuo tada, kai vaikui sueina 6 mėnesiai, arba iš viso neimti vaiko priežiūros atostogų, eiti dirbti anksčiau, tai nėra galimybių, kur vaiką palikti. Įsivaizduokime, yra vieniša mama, kurią palieka besilaukiančią. Ji, tarkime, neturėjusi darbo patirties, tad motinystės išmokos ne kažin kokios ir net nėra galimybės dirbti. Nebent turi ieškoti giminaičių pagalbos, esi visapusiškai priklausomas nuo kitų žmonių ir kartu jiems morališkai skolingas“, – davė pavyzdį pašnekovė.

REKLAMA

Ji pažymėjo, kad Lietuvoje praverstų įkurti darželių, skirtų vaikams dar nuo kūdikystės prižiūrėti. Užsienyje, minėjo ji, tokia praktika įprasta.

„Pas mus praktiškai lieki priklausoma nuo kitų žmonių malonės, jei atsiduri tokioje situacijoje, kad esi vieniša mama. Jei ir našlė būtum, bėdos būtų panašios“, – įvardijo R. Latinytė.

Situacija – „kaip pelkėje“

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio (NAMS) valdybos narė Rasa Žemaitė portalui tv3.lt pasakojo, kad vienišų tėvų padėtis Lietuvoje pastaruoju metu keitėsi nežymiai. Neskaitant padidintų išmokų vaikams su negalia arba vaikams iš gausių, nepasiturinčių šeimų, daugiau reikšmingų pokyčių nebuvo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Situacija yra santykinai stabili – kaip pelkėje. Neturime proaktyvios šeimos politikos su priemonėmis, orientuotomis į vienišų tėvų problemų sprendimą“, – apibūdino R. Žemaitė.

Šiemet vaiko išmoka kilo iki 70 eurų (pernai siekė 60 eurų). Vaikams su negalia arba esantiems iš gausių šeimų 2021 m. valstybė skiria 111 eurų išmoką, t. y. 11 eurų daugiau nei 2020 m.

„Jeigu žiūrėtume į besiskiriančių šeimų statistiką, kaip žinia, jų kasmet vis daugėja. Atitinkamai santuokos sudaromos vis rečiau, o skiriamasi vis dažniau. Galima daryti prielaidą, kad vienišų tėvų atvejis Lietuvoje yra pakankamai dažna situacija“, – sakė R. Žemaitė.

REKLAMA

Taip pat pašnekovė įvardijo problemą, kad įstatymas nenumato aiškaus vienišos mamos arba tėčio apibrėžimo, o tai trukdo atpažinti tokius atvejus, pamatuoti sunkumų mastą.

Išvardijo vienišų tėvų bėdas

Pasak NAMS valdybos narės, vieniši tėvai neretai aštriau išgyvena iššūkius, o krizes sunkiau įveikia. Ji įvardijo, kad pagrindinės bėdos yra šios: pinigų stoka, būsto trūkumas, ne visada prieinamos vaiko priežiūros paslaugos.

Kaip nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), vieniši tėvai yra viena iš didžiausią skurdo grėsmę patiriančių grupių.

„Vieniši tėvai išsinuomoti būstą gali dar sunkiau. Dažnai pajamos nepakankamos, kad išlaikytų vaikų tinkamą pragyvenimo lygį, jei neprisideda antras iš tėvų. Tokia situacija labai dažna. <...> Net tais atvejais, kai valstybė padeda vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, paskui valstybė tų skolų nebeatgauna iš antro iš tėvų. Akivaizdu, jei valstybė nebesugaudo savo skolininkų, tai mamai arba tėčiui, likusiems auginti vaikus, tai padaryti yra ženkliai sunkiau“, – dalijosi R. Žemaitė.

REKLAMA

Vieniši tėvai renkasi gauti socialinį būstą, bet procesas užtrunka ilgai, nes reikia laukti nusidriekusioje eilėje.

Taip pat šeimoms, ypač gyvenančioms regionuose, sunkiai prieinamos vaikų priežiūros paslaugos: darželiai, popamokinė veikla.

„Vieniša mama arba tėtis, jeigu negauna paslaugų tinkama apimtimi arba tinkamu atstumu nuo namų, yra pasmerkti nedalyvauti darbo rinkoje. <...> Kai renkasi nedirbti, susiduria vėl iš naujo su skurdu, įgūdžių praradimu, su ilgamete nedarbo patirtimi. Tada dar sunkiau patekti į darbo rinką, kai ateina laikas“, – pasakojo pašnekovė.

Lietuvos sistemoje mato skylių

R. Žemaitė pažymėjo, kad yra ne viena istorija, kai šeimos išlaikymas krenta ant vienišo suaugusio asmens pečių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Liūdniausia tai, kad dažniausiai politika formuojama taip, kad, kol tas žmogus viską patempia, kol gali, turi jėgų, neišsisemia, tol iš principo jam nelabai kokia pagalba yra siūloma. Jei ateina rimtos krizės, tada atsiranda pagrindas, kada bandoma sutelkti visas visuomenės ir socialinių paslaugų sistemas, padėti, sureaguoti. Bet dažnai tai būna per vėlu“, – apgailestavo ji.

Pasitaiko atvejų, kai vieniši tėvai nebepakelia naštos ir palūžta. R. Žemaitė pasidalijo, su kokiais vargais vieniša mama arba tėtis susiduria tuomet ir ko griebiasi.

„Istorija buvo, kai motina į upę lipo, o vaikas su negalia. Tai yra tipinis pavyzdys, kai motina, turinti vaiką su negalia, atrodo, gaunanti vienokią ar kitokią pagalbą tam vaikui, lieka už paraščių tol, kol visiškai pablogėja situacija“, – pasakojo ji.

REKLAMA

R. Žemaitė pažymėjo, kad vaikus vienas auginantis suaugęs neretai turi galybę finansinių atsakomybių. Apsiima net mokėti buvusio partnerio skolas.

„Kita istorija, kai viena iš tėvų įklimpsta į skolas ir į šeimą atkeliauja antstoliai. Tokiu atveju, dažniausiai nukenčia tas, kuris prisiima didžiausią atsakomybę. Yra ne viena istorija, kai mama, kuri augina vaikus pagal teismo sprendimą, dar tuo pačiu dengia skolas prasiskolinusio tėčio, kuris neturi oficialių pajamų, turto, bet tuo pačiu metu jam taikomos visos apsaugos priemonės, kad nuo jo minimalių pajamų nebūtų nuskaičiuota daugiau nei jam reikia pragyvenimui. O mamos pajamos taip nėra vertinamos“, – sakė R. Žemaitė.

REKLAMA

Ji akcentavo, kad Lietuvos sistemoje yra didžiulės skylės, kai neatsižvelgiama į vienišos mamos arba vienišo tėčio statusą.

Trūksta prevencinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias ir vienišų tėvų bėdos jų neklampintų vis giliau. Kol kas vilties teikia SADM numatytos ir taikomos kompleksinės socialinės paslaugos šeimoms. Tai padeda atpažinti problemą dar jai ne iki galo sutirštėjus, nurodė pašnekovė.

Vyrauja stigma, o pandemija tik stipriau užgulė pečius

Kaip pasakojo R. Žemaitė, Lietuvoje vieniši tėvai yra tarsi paženklinti stigmos.

„Labai dažnai galvojama, kad pats kaltas. Apskritai mūsų visuomenė linkusi funkcionuoti tokiu principu: Pats kaltas, kad prisigimdei, kad negalią turi, kad darbo nerandi. Vienišų tėvų atžvilgiu įsijungia ta stigmatizacija. Tada atitinkamai, tie tinklai, kurie yra aplink žmogų, nėra orientuoti į pagalbą, nes bendruomenė nelinkusi padėti vienišiems tėvams, o linkusi smerkti“, – sakė ji.

REKLAMA
REKLAMA

Portalas tv3.lt teiravosi, kaip vienišų tėvų padėtis Lietuvoje keitėsi pandemijos sąlygomis. NAMS atstovė akcentavo, kad kartu su pandemija vienišas mamas ir tėčius užgriuvo dar didesnė našta – jie turėjo užtikrinti vaikų teises ir pasirūpinti, kad ugdymo procesas vyktų sklandžiai.

Kai šeimoje antras iš tėvų nefigūruoja, nėra atsakomybių pasidalinimo, tai padaryti buvo itin sudėtinga, sakė R. Žemaitė.

„Pandemija yra didysis lakmusas, kuris parodė sisteminius trūkumus, kokia yra netvari mūsų visuomenė, kaip suyrant pagalbos tinklams tam tikros visuomenės grupės išmetamos už paraščių. Labai realu, kad mes net nesužinosime, kas nutiko toms šeimoms, nes tai pamatuoti yra labai sudėtinga“, – teigė R. Žemaitė.

NAMS narė atkreipė dėmesį, kad norint palengvinti vienišų tėvų dalią Lietuvoje, kol kas dar stinga stebėsenos, teoretinių analizių, diskusijų visuomenėje apie vienišų mamų ir tėčių patiriamus sunkumus. Taip pat svarbu aiškiai apibrėžti vienišos mamos ar tėčio statusą įstatymiškai.

„Atitinkamai neįsivardinę, apie kokias konkrečiai šeimas kalbame, negalime net siūlyti tų priemonių. Negalime pamatuoti, ar patenka po pagalbos skėčiu tos šeimos, ar nepatenka. Nežinome mastų, ar suveikia esamos priemonės. Galime tik apčiuopomis nujausti“, – svarstė R. Žemaitė.

REKLAMA

Vieniši tėvai įbrenda į finansines bėdas

Po skyrybų kasmet daugiau nei 6 tūkst. vaikų Lietuvoje lieka gyventi su vienu iš tėvų, dažniausiai su mama.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad namų ūkiai, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo su vienu arba daugiau vaikų, neretai susiduria su ekonominiais sunkumais.

Pavyzdžiui, 2020 m. dėl pinigų stokos laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų negalėjo 19,2 proc. vienišų tėvų. Taip pat apie trečdalis (30,1 proc.) vienišų tėvų negalėjo sau leisti pakankamai šildyti būsto, o 14,5 proc. negalėjo pilnavertiškai maitintis, t. y. bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto.

Pernai didžioji dauguma (67 proc.) vienišų tėvų nesijautė finansiškai stabiliai – jie negalėtų padengti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų