Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas siūlo nustatyti konkrečią datą, kada Lietuva tikisi įsivesti eurą, ir stiprinti ryšius su įtakingomis euro zonos valstybėmis siekiant gauti paramą bendros Europos Sąjungos (ES) valiutos įvedimui Lietuvoje.
"Artimiausiu metu, galbūt po rinkiminių batalijų, išsirinkus naują Respublikos vadovą, mums reikėtų priimti aiškų sprendimą dėl datos, kada mes siekiame įsivesti eurą. Darbinės euro įvedimo datos nustatymas būtų naudingas", - interviu BNS sakė V.Ušackas.
Ministro teigimu, Lietuva privalo padaryti išvadas dėl prieš kelerius metus žlugusio tikslo įsivesti ES valiutą.
"Galbūt ne visada išnaudojome draugų kontaktus ir galbūt darėme nepakankamą įtaką svarbiausių sostinių požiūriui į mūsų interesus, į mūsų darbus, kurių siekėme euro įvedimo atžvilgiu. Manau, kad tai buvo nepakankamo įdirbio rezultatas. Mano asmenine nuomone, tai buvo politinio pobūdžio sprendimas, ir dėl to turime padaryti išvadas", - sakė V.Ušackas, penkerių metų narystės ES proga pristatydamas Lietuvos ES politikos prioritetus.
Lietuvos viltys eurą įsivesti 2007 metais žlugo, paskelbus, kad infliacijos lygis neatitiko Mastrichto kriterijaus. Dabar prognozuojama, kad Lietuva prie Mastrichto kriterijų gali priartėti kitąmet.
"Mes jau dabar darome pamokas. Pirma, turime išlaikyti savo fiskalinę discipliną, Vyriausybė tą ir daro, peržiūrėdama biudžetą ir priimdama šiai dienai nepopuliarius, bet ilgalaikei perspektyvai būtinus sprendimus. Antra, būtina sustiprinti dialogą, ryšius, bendradarbiavimą ir bičiulystę su svarbiausiais žaidėjais euro zonos sostinėse, ko nebuvo tada, kai buvo priimami sprendimai dėl euro zonos išplėtimo", - sakė V.Ušackas.
Ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniai ekspertai pripažįsta, kad Baltijos šalims skubus euro įvedimas būtų naudingas, bet ES kol kas laikosi pozicijos, kad Mastrichto kriterijų švelninti negalima. Mastrichto kriterijai reikalauja išlaikyti kainų stabilumą, šalis neturi viršyti nustatytų valdžios sektoriaus deficito, skolos rodiklių, jos nacionalinė valiuta turi būti stabili.
BNS paklaustas, ar šių reikalavimų sušvelninimas yra tikėtinas, V.Ušackas teigė, kad diskusija vyksta, bet Lietuva turi stengtis kiek įmanoma priartėti prie Mastrichto kriterijų.
"Tokia diskusija vyksta. Žinome, kad buvo paviešinta Tarptautinio valiutos fondo profesionali rekomendacija peržiūrėti Mastrichto kriterijus ir priimti ES ne euro zonos nares į euro zoną. Apie tai kalba ir kai kurie autoritetingi žurnalai -"The Economist", "The Financial Times". Manau, kad mes šiai diskusijai įtaką galime daryti ribotai - visų pirma finansine disciplina. Turime būti arčiausiai Mastrichto kriterijų tam, kai bus sukurta politinė aplinka sprendimui, mes nesukeltume abejonių dėl mūsų pasiruošimo", - sakė V.Ušackas.
Pasak ministro, prisijungimas prie euro zonos padidintų investuotojų ir kreditorių pasitikėjimą Lietuvos ekonomika, atpigtų skolinimasis, o tai sudarytų sąlygas verslo plėtrai ir darbo vietų kūrimui.
