„Sutarėm, kad pirmadienį vakare susitiksime ir nuspręsime. (...) Manau, kad politiškiau būtų parašyti pareiškimą, tada ir atleisiu. Dabar negaliu atleisti, nes jau yra paskirtas kadencijai ir jis gali išeiti savo noru. Taip mes ir buvome taręsi, jeigu tos abejonės yra ir jam jų nepavyksta išsklaidyti, tai jis tą ir padarys – parašys pareiškimą, dabar vadovui yra sudaryta galimybė atsakyti į tuos klausimus,“– penktadienį Seime žurnalistams sakė Bronius Markauskas.
„Ta situacija pridėjo man žilų plaukų. Ir vakar dar kalbėjomės su agentūros vadovu. Kiek žinau, jis intensyviai susitikinėja su teisėsaugos pareigūnais ir aiškinasi situaciją – jis buvo susitikęs su FNTT, šiandiem su prokurorais“, – pridūrė ministras.
Jis teigė neturintis pagrindo atšaukti E. Bėronto, nes iš valstybės tarnybos galima atleisti tik už pažeidimus. Tačiau ministras neatsakė į klausimą, ar gali atleisti E. Bėrontą kaip netekusį pasitikėjimo.
B. Markauskas taip pat teigė nežinąs, ar praėjusią savaitęė paskirdamas E. Bėrontą naujai kadencijai, paskubėjo.
„Turbūt turėjau prabangos kaip žmogus pasielgti, o ne kaip politikas. Kaip politikas, supratau, kad man būtų lengviau, bet po ilgų pokalbių ir po to, ką man vadovas papasakojo, man tikrai kilo abejonių, ar čia viskas taip yra teisinga“, – teigė B. Markauskas.
E. Bėrontas BNS nenorėjo atskleisti savo sprendimo ir ką ketina pranešti spaudos konferencijoje penktadienį.
„13 valandą pakomentuosiu. Kaip suprantu, keli žurnalistai nori informaciją gauti ir panašiai, tai vienu metu visiems tą dalyką ir pasakysiu“, – teigė E. Bėrontas.
Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį abejojo, ar E. Bėrontas galėtų sėkmingai dirbti. Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad jo paskyrimas yra žemės ūkio ministro prerogatyva, bet sakė tikėjęsis kitokio jo sprendimo.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl beveik 4 mln. eurų ES lėšų iššvaistymo. Šiame tyrime E. Bėrontas buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.
B. Markauskas praėjusią savaitę E. Bėrontą paskyrė antrai ketverių metų kadencijai – anot jo, E. Bėrontas sėkmingai įgyvendino jam ir agentūrai keltus tikslus, bet jei NMA vadovui būtų pareikšti įtarimai, jis turėtų iš karto atsistatydinti.
Pirmadienį B. Markauskas žurnalistams kalbėjo, kad prieš paskiriant E. Bėrontą jis buvo paprašęs papildomos informacijos iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), tačiau ji netrukdė tolesniam NMA vadovo darbui.
Be to, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) kartu su FNTT šiuo metu tiria, ar žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ teisėtai panaudojo beveik 19 mln. eurų ES paramos. Didžioji dalis paramos kooperatyvui buvo suteikta 2010 metais, o papildoma 4 mln. eurų parama – 2016 metais, kai agentūrai jau vadovavo E. Bėrontas.
B. Markauskas prieš tapdamas ministru buvo kooperatyvo valdybos nariu ir, pasak žiniasklaidos, dar buvo jo pajininkas. Registrų centro duomenimis, šiuo metu kooperatyvo pajininkė yra B. Markausko mama Sofija Markauskienė.
