Ministerija tikina, kad tai padėtų sumažinti eiles pas gydytojus ir atlaisvintų vietas išties sunkiai sergantiems pacientams. Darbdaviai savo ruožtu nuogąstauja, ar bus kam dirbti, mat gali atsirasti norinčių tokiu būdu prasitęsti šventines dienas ar savaitgalius.
Darbuotojų teisių gynėjai atšauna – esą darbdaviai mano, kad darbuotojai gers ir žvejos, o išties tokia tvarka gali sumažinti ir sergamumą.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Praėjus dviem savaitėms po ligos, vilnietė Austėja atėjo atlikti tyrimų. Austėja teigia, kad paprasčiau pasikankinti porą dienų ir dirbti negu imti nedarbingumą.
„Aš daugiau iš tų kentėtojų esu asmeniškai. Darbo sąlygos leidžia dirbti ir iš namų, tai ir dirbu iš namų, kad apsaugoti kolegas, neskleisti to viruso“, – kalbėjo vilnietė Austėja.
Mergina sako, kad neiti į polikliniką dėl kelių dienų nedarbingumo būtų išties patogu.
„Namuose pailsėtų, nereikėtų dvi savaites laukti, kada būtų galima prieiti prie gydytojo ir nueiti paskui pas savo gydytoją, nes kai registruojiesi, nebūtinai gali iškarto pas savo gydytoją pakliūti – yra didelės eilės“, – pasakojo ji.
Sergant 2 dienas nereikėtų nedarbingumo pažymėjimo
O kad suvaldytų eiles ir mažintų apkrovas medikams bei priimtų mažiau nežymiai sergančių ir daugiau sunkių ligonių, Sveikatos apsaugos ministerija siūlo keisti ligos išmokų ir nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarką – sudaryti galimybę darbuotojams pirmąsias dvi ligos dienas neatvykti į darbą be šeimos gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo. Pasak ministerijos, sergančių 2 dienas kasmet būna apie 100 tūkstančių.
„Tai reiškia, jeigu 100 0000 tūkstančių neateis, kuriems nereikia, tai galėsim priimti 100 000 tūkstančių, kuriems reikia“, – aiškino Sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Nerijus Černiauskas.
O procesas, anot ministrės patarėjo, būtų itin paprastas.
„Žmogus praneša pirmiausia darbdaviui arba tiesioginiam vedėjui, kad aš sergu. Geriausia žinute, kad būtų dokumentuota. Tada darbdavys žinute atsako – galiu arba negaliu“, – sakė N. Černiauskas.
O tuomet darbdavys apie darbuotojo ligą informuoja „Sodrą“. Ir visgi, darbdaviui nesutikus, kad darbuotojas dvi dienas pasirgtų nesikreipęs į gydytoją – jis nedarbingumo pas medikus vis vien turės prašyti. Medikai tokia tvarka džiaugiasi, mat krūviai išties dideli – nuotoliu ir gyvai jie vidutiniškai priima 30-40 pacientų per dieną.
„Dauguma nedarbingumų, ypač imamų ketvirtadieniais, iš tikrųjų, yra prašoma išduoti dviem dienoms, už kurias moka darbovietė, o biurokratizmo papildomo yra visiškos begalės“, – pasakojo Centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa.
Pasitaiko, kai darbuotojai suvaidina simptomus
O gyventojai nedarbingumą pasiima ketvirtadieniais ne dėl to, kad simuliuoja ir nori prasiilginti savaitgalius – žmonės nenori mažesnės už atlyginimą išmokos. Tiesa, nors ir nedažnai, bet pasitaiko atvejų, kai gyventojai vaidina, kad serga.
„Simuliuojančių nugaros skausmus. Labai dažnai išaiškinam jų kėslus. Kitaip sakant, atostogas darbdavių sąskaita“, – sakė I. Aleksa.
Medikai tikina, kad tai palengvintų ne tik gydytojų, bet ir sunkių ligonių, pavyzdžiui, onkologinių dalią, kurių iš anksto suplanuoti vizitai dėl nedarbingumo išrašymo sergantiems kelias dienas nusikelia.
„Įterpiami papildomai priimti, ir tada laukia, kol šeimos gydytojas turės kažkokį tarpelį ir šiaip ne taip susimylės ir priims tą pacientą. Tada pacientai jaučiasi lyg kažkokie skolingi“, – kalbėjo šeimos gydytojas.
O darbdavių atstovai svarsto, ar pritars tokiam ministerijos siūlymui. Juos neramina ar nekils darbo ginčų.
„Jeigu tu vienam darbuotojui leisi, tu juo pasitiki, o kitam, kuris tau atrodys, kad galbūt čia piktnaudžiauja ar per dažnai prašo, ar dar kažkas tai panašaus, tada gali tas darbuotojas skųstis, kad mane diskriminuoja“, – aiškino Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.
Siūlo nuotolines konsultacijas su gydytoju
Darbdaviai nerimauja ir dėl darbuotojų sveikatos – ar be medikų ji bus tinkamai įvertinta. Tad siūlo kompromisinį variantą – konsultacijas nuotoliu. Tokiu atveju, darbdaviams nereikėtų sukti galvos, kas turėtų žymėti ar pranešti apie nedarbo dienas darbuotojui susirgus. Dėl to esą jiems gali užgriūti ir administracinė našta, gal net būtų reikalingas atskiras etatas – teigia darbdavių atstovė. Negano to, gali kilti ir kitų iššūkių.
„Po didesnių švenčių, pavyzdžiui, Žolinės, vasara, jeigu dar sutampa su savaitgaliais, kad gali būti didelė dalis kolektyvo neatvyks į darbą ir mes, pavyzdžiui, atėję į kavinę ar parduotuvę negalėsime gauti aptarnavimo“, – sakė A. Maldutytė.
„Darbdaviai priešinasi šitam pasiūlymui, nes jie įsivaizduoja, kad darbuotojai tuoj pradės eit gert, žvejot, bet čia yra apsauga – saugiklis, kad turi gauti darbdavio leidimą“, – minėjo Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis.
Tiesa, nors ir pritaria, bet dėl siūlomos tvarkos nuogąstauja ir patys darbuotojų atstovai.
„Turi būti užtikrintas aiškumas kaip gauti tas dvi dėl ligos nedarbingumo dienas, nes gali būti, kad darbdavys pasakys – gerai, pagulėk namie, o paskui jam įrašo pravaikštą ir atleidžia iš darbo“, – pridūrė R. Garuolis.
2 nedarbingumo dienas bet gydytojo palaiminimo turi britai, danai, norvegai, švedai. Tik dažnu atveju jau ir darbdavio sutikimo tam nereikia. Profsąjungiečiai tikina, kad ministerijos siūloma tvarka esą paveiktų ir darbuotojų sergamumą.
„Pavyzdžiui, „Ignity“ taikoma, yra pasieniečių kolektyvinėje sutarty taikoma ir tai sumažina sergamumą. Pavyzdžiui, pasieniečiams 15 procentų sumažina sergamumą“, – dėstė Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas.
Jei įstatymas būtų priimtas, leidimas dvi dienas sirgti namuose nesikreipiant į gydytoją įsigaliotų kitų metų pradžioje.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
