Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šiurpus vaizdas atsiveria Šilutės rajone, prie Sausgalvių kaimo esančiame kanale. Vanduo pilnas negyvų žuvų. Dauguma jų – didžiuliai karšiai. Dalis jų pilvais į viršų plūduriuoja pakrantėse kone kas metrą.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Čepsėjimas ar daiktų brūžinimas – žmones raminanti mada: ar tai tikrai veikia?

Lietuviai jaučia, kaip brangsta prekės, o tai – dar ne pabaiga: „Airijoje nuvažiavęs parsiveži pigiau“

Šioje srityje Lietuva ritasi į dugną: „Gauti 1 200 eurų – jiems yra truputį sudėtinga išgyventi"

+1

„Po tų karščių polderyje pritrūko deguonies. Prie to prisidėjo ir melsvabakterių dauginimasis – deguonies kiekis dar labiau sumažėjo, todėl prasidėjo žuvų kritimas“, – sakė Gyvosios gamtos skyriaus vedėjas Vitalis Marozas.

Gamtininkai ragina žuvų nerinkti

Maža to, anot aplinkosaugininkų, šiame kanale apskritai neturėtų būti tiek žuvų. Pasirodo, pagal galiojančią tvarką tokiuose polderiuose galima gaudyti žuvį, pavyzdžiui, tuos pačius karšius, net ir neršto metu.

„Tie kanalai, polderiai, yra išnuomojami verslinei žvejybai tam, kad žuvys būtų išgaudomos. Deja, šis polderis nėra išnuomotas, todėl nebuvo kam išgaudyti žuvies“, – aiškino V. Marozas.

Žuvys į šį kanalą pateko per pavasarinius potvynius. Kadangi kanalas liko be nuomininko – jį anksčiau nuomojusi įmonė pasitraukė iš verslinės žvejybos rinkos, o nauja neatsirado – niekas žuvų neišgaudė. Dėl to karšiai užaugo tokie dideli.

„Upės išsilieja iš krantų, žuvys išmigruoja į pievas. O polderiai ir jų kanalai tam ir skirti, kad surinktų vandenį. Vėliau siurblinių pagalba jis iš polderių išpumpuojamas atgal į upę“, – pasakojo V. Marozas.

Dabar aplinkosaugininkai nurodė vietos seniūnijai surinkti uždususias žuvis. Tačiau jie neatmeta galimybės, kad gamta su situacija susitvarkytų ir pati. Jau dabar aplink kanalą buriuojasi jūriniai ereliai, todėl gamtininkai ragina negyvų žuvų apskritai nerinkti.

„Nereikia jų rinkti – tegu lieka gamtoje. Čia nėra ko rinkti. Gamtoje nieko blogo nevyksta. Kas žūva, tampa maistu kitiems, kad jie galėtų išgyventi. Kai vienas gyvūnas miršta, jis pamaitina kitą“, – sakė gamtininkas Gediminas Gražulevičius.

Gyvūnų, kuriems šie negyvi karšiai gali tapti maistu, netrūksta. Iš žuvų liekanų matyti, kad į puotą jau renkasi įvairūs plėšrūnai ir maitėdos.

„Ateina lapės, mangutai. Visi gyvūnai, kurie minta dvėseliena. Tai ir jūrinis erelis, ir lapė, ir mangutas, galbūt audinė. Susidaro visas gamtos kompleksas. Jei žuvis dar pusgyvė, plėšrūnai gali ją sugauti ir patys“, – teigė G. Gražulevičius.

Anot gamtininko, net jei žuvų nesuės kiti gyvūnai, jos suirs ir taps natūraliomis trąšomis vandens augmenijai. Taip gamtoje nenutrūkstamai sukasi gyvybės ciklas.

Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.