Čepsėjimas ar daiktų brūžinimas – žmones raminanti mada: ar tai tikrai veikia?

TAIP PAT SKAITYKITE:

Už berniukų tvirkinimą teistas Jakštys ištrūko į laisvę, nors kalėjime užsidirbo nuobaudą

TV3 Žinios. Audra nusiaubė pajūrį; BMW avarijos aukos laidotuvės; Antroji pensijų pakopa toliau traukiasi

Moksleivių dainų šventę stebėjusi Dalia Grybauskaitė neslėpė emocijų: „Man iš tikrųjų tai labai brangu“

Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Turinio kūrėja Evelina ir pati raminasi, ir savo tyliu kuždesiu bando raminti kitus. Įvairiais garsais mėgina savo sekėjams sukelti autoimuninę sensorinę mediacinę reakciją, arba kitaip nervų sistemos reakciją, sutrumpintai vadinamą ASMR.

Lygiai tą patį daro ir Mėta pasivadinusi mergina. Nagų trynimas, kuždėjimas į mikrofoną, žaidimas su kosmetiniais šepetėliais – tai tik keli būdai bandant kažkam sukelti net ir euforiją. Garsas po garso ir vadinamoji autoimuninė sensorinė mediacinė reakcija prasiskverbia, į žiūrinčiojo organizmą. Tokių vaizdų pastaruoju metu viešoje erdvėje ėmė daugėti.

Moksliniai tyrimai parodė, kad kažką jaučia trys iš penkių šių garsų klausančių žmonių. Keturiasdešimt procentų žmonių prisipažįsta nejaučiantys nieko. Garsai gali būti patys įvairiausi. Nuo čežėjimo iki kilimų šepečio garso. Mokslininkai paaiškina, kaip mus paveikia tokie ir panašūs garsai, kaip reaguoja kūnas.

„Šios reakcijos komponentai yra du – vienas yra psichologinis, antras – fiziologinis. Ji apibrėžiama, kaip tam tikrų jutiminių dirgiklių, dažniausiai garsinių, taip pat ir lietimo, ar ir kitų, gal integruojant ir kvapus, tai šių dirgiklių sukeliamas efektas“, – pasakoja gydytoja neurologė Rūta Kaladytė-Lokominienė.

Paprastas žiūrėjimas pro langą – efektyvesnis?

Ir nors užsienio mokslininkai įrodė, kad tokie garsai turi įtakos žmogaus nervų sistemai, visgi išgydyti depresijos, kaip kartais dažnas tikisi, ar atsikratyti nemigos tokie garsai nepadės. Ir visai gali būti, kad paprastas žiūrėjimas pro langą bus malonesnis ir naudingesnis, nei stebėjimas, kaip kažkas čepsi ar žiovauja.

„Yra dalis žmonių, kuriuos erzina natūralūs organizmo garsai. Ir tai vadinama mizofonija. Kai kramtymo, čepsėjimo ir kiti garsai žmones erzina ir nuteikia nemaloniai. Tai šis dirginantis efektas įmanomas“, – sako R. Kaladytė-Lokominienė.

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro specialistai vienbalsiai sako, kad gydyti psichikos ligas turi specialistai. Jie taip pat gali prisidėti gydydami garsais, bet tai darydami profesionaliai.

„Jeigu mes paliekame pacientą tik toje negatyvioje patirtyje, kartais jam gali pasidaryti net ir dar blogiau. Iškeliame dėl to į paviršių tai, kas yra. Ir po to su tuo kartu paskui dirbame“, – komentuoja muzikos terapeutė Kotryna Ugnė Jankauskienė.

O tiems, kas tiesiog nori atsipalaiduoti, dvasios gydytojai žeria patarimų – kartais tiesiog užtenka išeiti į gamtą, paklausyti paukščių, ar tekančio vandens garsų. Ir nauda bus dviguba – akys pailsės nuo ekrano, o pasivaikščiojimas gamtoje prisidės prie geresnės miego kokybės.

Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.