• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Orai vis dar pažeria įvairių netikėtumų, tačiau dabar – pats metas planuotis darbus darže, šiltnamiuose, pakeltose lysvėse. Artėja daigų sodinimo į nuolatinę augimo vietą laikas, o norint, kad šiemet nudžiugintų ir derlius, svarbu nepamiršti kelių dalykų.

Orai vis dar pažeria įvairių netikėtumų, tačiau dabar – pats metas planuotis darbus darže, šiltnamiuose, pakeltose lysvėse. Artėja daigų sodinimo į nuolatinę augimo vietą laikas, o norint, kad šiemet nudžiugintų ir derlius, svarbu nepamiršti kelių dalykų.

REKLAMA

Apie tai, kokia priežiūra ir kokios maisto medžiagos yra pačios reikalingiausios daržo augalams, TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo laidos konsultantė, mokslų daktarė Ingė Auželienė.

Pasodinus daigus – svarbiausias geras įsišaknijimas

Daugelį lietuvių daržuose, šiltnamiuose auginamų augalų ne sėjame tiesiai į dirvą, o sodiname daigais, pastebi mokslų daktarė ir prideda, kad kol daigas dar jaunas ir silpnas, reikalingos ne trąšos, o įsišaknijimo stimuliatorius.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jos, juo į nuolatinę augimo vietą pasodintus daigus reikia palaistyti iškart po pasodinimo ir praėjus savaitei. Retais atvejais, juo gali būti tręšiama ir trečią kartą.

REKLAMA

„Iš karto po pasodinimo, savaitę po pasodinimo mes juo palaistome. Vėlgi, labai paprasta – 10 litrų vandens, vienas šaukštelis, kuris yra pakuotėje įsišaknijimo stimuliatoriaus, ir palaistome“, – sako I. Auželienė.

Kuo tręšti pomidorus ir kitas daržoves?

Augalui įsišaknijus, stimuliatorius nebereikalingas – metas pradėti tręšti specialiai daržovėms skirtomis trąšomis, aprūpinančiomis visomis reikalingomis medžiagomis. Užtikrinant, kad augalui visko pakanka, augalas auga ne tik sveikas ir stiprus, bet ir atsparesnis ligoms, kenkėjams.

REKLAMA
REKLAMA

„Darže mes turime įvairių augalų ir dažniausiai, aišku, daržovės būna vaisinės – t. y. pomidorai, agurkai, cukinijos, pupelės.

Bet gali būti ir lapinės daržovės – t. y. salotos, tie patys krapai, gali būti svogūninės, taip pat morkos, burokėliai, šakninės – visoms joms reikia truputėlį skirtingo maisto medžiagų balanso“, – pastebi mokslų daktarė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pavasarį, kai dar tik pats „startas“, reikalingos trąšos, turinčios šiek tiek azoto, tačiau vėliau svarbu tinkamai pasirinkti.

„Vėliau tenka rinktis, ypač vaisiniams augalams, tokiems kaip pomidorai, trąšas, kuriose azoto kiekis jau yra šiek tiek sumažintas.

Jeigu azoto bus labai daug, tai mūsų pomidorai turės labai daug lapų, bet nebus labai daug pomidorų arba jie bus smulkičiai, jie galbūt ne taip gerai prinoks, todėl mums to azoto tiek daug ir nereikia“, – svarbią mintį pomidorų augintojams išsakė I. Auželienė.

REKLAMA

Lietuviai pomidorų augina išties itin daug, todėl paprasčiausias ir patogiausias pasirinkimas – specialiai pomidorams skirtos trąšos, kurios subalansuotos būtent taip, kad užaugtų dideli, gražūs ir skanūs pomidorai.

Tręšimas prasideda, kada pomidorai pradeda žydėti ir jau jiems to azoto praktiškai ne tiek daug ir reikia“, – primena laidos konsultantė.

REKLAMA

Trąšos – maistas augalui

Vėliau augalus reikia maitinti beazotėmis trąšomis, kuriose yra reikalingi mikro- ir makroelementai, o tokios trąšos tiks ne tik daržovėms, bet ir uogakrūmiams, vaiskrūmiams.

I. Auželienė pažymi, kad visoms daržovėms, ypatingai jau antroje vasaros pusėje, geriausia naudoti trąšas, kurių sudėtyje nėra azoto, bet yra kitos svarbios medžiagos:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nebeturi azoto, bet turi fosforą, kalį ir tada auga didelės morkos, dideli burokėliai <...> arba pupelės – t. y. augalas formuoja vaisius, tie vaisiai noksta, įgauna gerą skonį. Tada mums tikrai to azoto nebereikia, o reikia fosforo ir kalio.“

I. Auželienė sako, kad tokios trąšos, vadinamos derliaus trąšomis, pradedamos naudoti, kai vaisiai užmezgti ir pradeda augti, t. y., naudoti galima ir vasaros viduryje, ir iki pat rudens kaip rudenines trąšas.

REKLAMA

„Na, mes įpratę sakyti trąšos, bet iš esmės tai yra maisto elementai, tai yra maistas – kaip mes naudojame maistą, taip ir augalams reikia maisto ir tas maistas turi pavadinimą: azotas, fosforas, kalis, magnis, molibdenas, boras, visi mikroelelementai“, – kalbėdama apie trąšas prideda mokslų daktarė.

Visi šie elementai dirvožemyje yra natūraliai, ypač jei turime gerą kompostą, vis tik ne visi dirvožemiai yra pakankamai derlingi ir turi pakankamai humuso, komposto – tada pagalba tampa trąšos.

REKLAMA

„Iš kitos pusės, mes darže auginame tas pačias daržoves daug metų, metai iš metų, jos pasiima labai daug maisto medžiagų ir, aišku, mes nieko nepaliekam, mums reikia kažkaip tai grąžinti skolą.

Mes galime tą grąžinti ir organinėm medžiagom, t. y. mulčiuodami, naudodami kompostus, bet mineralinės trąšos irgi mums padeda“, – pažymi I. Auželienė.

Ekspertė pažymi, kad ir iš organikos mikroorganizmų, grybų pagalba daromi mineraliniai tirpalai, kuriuose yra tos pačios medžiagos: azotas, fosforas, kalis ir kiti, tik šis pagaminamas iš organikos. Jei naudojame trąšas, turime gryną azotą, fosforą, kalį.

Visą vaizdo įrašą žiūrėkite straipsnio pradžioje.

Laida „Svajonių sodai“ – sekmadieniais, 11 valandą, per TV3!

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų