Šią savaitę po pateikimo buvo pritarta Baudžiamojo kodekso pataisoms, kurios keičia dabartinį straipsnį dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.
Pagal projektą, baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma, jeigu prieš asmenį „buvo naudojama psichinė prievarta arba jis buvo papirktas, arba apgaulės būdu jam buvo trukdoma realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume“.
Pataisas teikianti Vidaus reikalų ministerija argumentuoja, kad šiuo metu teismuose susiklostė praktika, kad pats rinkėjų papirkimas savaime dar nereiškia nusikalstamos veikos padarymo. Teismuose tenka įrodinėti, kad kaltininkas, papirkdamas rinkėją, paveikė jo valią.
„Formuojama praktika, kai pats rinkėjų papirkimas savaime dar nereiškia nusikalstamos veikos padarymo. Kaltininką pripažįstant kaltu būtina nustatyti, kad papirkdamas rinkėjus taip trukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti, tai yra reikia įrodyti, kad padaryta įtaka rinkėjui paveikė jo valią ir todėl jis balsavo kitaip, nei norėjo“, – pristatydamas pataisas sakė vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas.
Šiemet balandį Vilniaus apygardos teismas išteisino Trakų rajono gyventoją Andrejų Sapigą, kaltintą rinkėjų papirkimu per savivaldos rinkimus. Trakų rajono apylinkės teismas jį buvo pripažinęs kaltu dėl rinkėjų papirkimo 30 eurų per 2015-aisiais vykusius Trakų savivaldybės tarybos ir mero rinkimus. Vyrui buvo skirta daugiau nei 1,2 tūkst. eurų bauda. Tačiau Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad A.Sapigos veiksmai nesutrukdė rinkėjams realizuoti savo teisės rinkti, neturėjo lemiamo įtakos jų apsisprendimui už ką balsuoti.
Bausmių už rinkėjų papirkimą nesiūloma keisti. Už tai numatyti viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
