Šiaulių apskrities viršininko administracija likviduota galutinai — turtas už milijardą litų išdalytas. Po likvidacijos regioninę politiką krašte įgyvendins likę keli specialistai. Šiauliams tapti aukštesnio lygmens regiono centru ir gauti tiesioginę Europos Sąjungos paramą — kol kas jokių šansų. Regionų kūrime, anot vidaus reikalų viceministro Sigito Šiupšinsko, padaryta „pauzė“.
Likvidavimas baigtas
Vidaus reikalų ministerijai pavaldaus Regiono plėtros skyriaus Šiaulių poskyrio vedėja, Dalia Dijokaitė informavo, kad apskrities administracijos likvidavimas pagaliau baigtas. Milijardo litų vertės turtas, kurį valdė apskritis, išdalytas ministerijoms ir valstybinėms įstaigoms. Žodžiu, perėjo Vilniaus žiniai.
Didžiausią turto dalį sudaranti valstybinė žemė, kurios vertė — apie 800 milijonų litų, perduota Nacionalinei žemės tanybai, perėmusiai ir apskrities žemėtvarkos skyrius.
Kita didelė apskrities turto dalis atiteko Sveikatos apsaugos ministerijai, su visais filialais perėmusiai Šiaulių ligoninę bei Moters ir vaiko kliniką. Taip pat — Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, gavusiai pensionus bei kitas krašto socialines įstaigas.
Turto fondui be įvairių antrarūšių patalpų ir sandėlių perduotas buvęs Apskrities administracijos pastatas — Vilniaus gatvės 263 bei panaikinto Visuomenės sveikatos ugdymo centro patalpos, esančios Vasario 16-osios gatvės 49.
Anot D. Dijokaitės, buvusį DOSAF turtą pasidalijo Sporto departamentas ir Turto fondas.
Įteikti atleidimo lapeliai
Penkiems Regiono plėtros skyriaus Šiaulių poskyrio darbuotojams įteikti pranešimai apie atleidimą iš darbo, nes skyrius egzistuos tik iki šių metų gruodžio 31 dienos.
Nuo kitų metų prie VRM kuriama nauja įstaiga — Regioninės plėtros departamentas, turėsiantis dešimt teritorinių skyrių buvusiuose apskričių centruose. Iš Vilniaus valdomas skyrius Šiauliuose užsiims tuo pačiu, ką šiuo metu veikia D. Dijokaitės vadovaujami žmonės: kuruos regioninį planavimą, administruos regionines Europos Sąjungos paramos lėšas bei atliks Regioninės plėtros tarybos sekretoriato funkcijas.
Iš viso iki 2013 metų pabaigos Regioninė plėtros taryba paskirstys apie 300 milijonų litų ES paramos. Iki 2015 metų visi projektai turės būti įgyvendinti.
Nors Šiaulių regiono plėtros taryba buvo pareiškusi nuomonę, kad Šiauliai turėtų likti naujai kuriamo aukštesnio lygmens regiono centru, D. Dijokaitės žodžiais, daugiau šia tema diskutuota nebuvo ir šiauliečių nuomonės niekas neklausė.
Permainos — tik formalios
Vidaus reikalų viceministras Sigitas Šiupšinskas „Šiaulių kraštui“ sakė, kad permainos Regiono plėtros skyriuje — formalios. Esą nors ir įteikti atleidimo lapeliai, tie patys darbuotojai liks dirbti naujai prie ministerijos kuriamoje įstaigoje.
Pasak S. Šiupšinsko, po pirminių diskusijų ir svarstymų Vyriausybėje šalyje kurti aukštesnio lygio planinius regionus, padaryta pauzė.
Esą anksčiau manyta, kad didesni regionai reikalingi ES paramai gauti. Bet per pastaruosius metus kritus šalyje sukuriamam bendrajam vidaus produktui, išnyko ir rizika, kad nuo 2014 metų gausime mažesnę Europos Sąjungos paramą.
Regionų klausimo neskubama svarstyti ir dėl to, kad Europos Komisija dar neįvardijo naujų paramos gairių.
Pagal ES statistinių vienetų nomenklatūrą aukštesnio lygio regionai (NUTS II) gali gauti tiesioginę paramą. Tokių regionų dydis esą griežtai apibrėžtas — nuo 800 tūkstančių iki 3 milijonų gyventojų. Šiuo metu Lietuva traktuojama kaip vienas regionas.
S. Šiupšinskas tikina, kad nebeatsiras jokio naujo administracinio lygmens. Nauji regionai būsią tik „planiniai ekonominės ir socialinės plėtros vienetai“. Nepriklausomai, kiek regionų turėsime viduje, ES parama bus skaičiuojama visai Lietuvai, jei mūsų BVP neviršys 75 procentų ES vidurkio.
Dabar veikiančios regionų plėtros tarybos dalijasi apie 11 procentų šalyje gaunamos ES paramos.
Regionai keičiasi skirtingai
Anot viceministro, regionų stambinimą sieti su ES paramos panaudojimu yra tik vienas iš aspektų.
Svarstoma kuriamiems planiniams regionams nustatyti kurencingumo skatinimo tikslą. Tai reikštų, kad pats regionas privalo būti iniciatyvus ir prisiima iššūkį būti konkurencingas tarp kitų ES regionų. To neįmanoma pasiekti be ekonominio, mokslinio potencialo, vietos valdžios, verslo ir mokslo partnerystės.
Esą kiekvienas regionas turi rasti savo privalumus ir juos išryškinti.
Ar Šiauliai taps naujai kuriamo planinio regiono centru, S. Šiupšinskas „Šiaulių kraštui“ negalėjo atsakyti.
Viceministras prieštaravo teiginiui, kad regioninė politika Lietuvoje patiria fiasko. Tačiau sutiko, kad regionai vystosi nevienodai — Vilnius sparčiau už kitus. Esą plėtrą be kitų veiksnių įtakoja ir privačios investicijos, o jos priklauso nuo regiono patrauklumo.
„Natūralu, kad ten, kur koncentruojasi kapitalas, ateina ir investicijos“,— sakė S.Šiupšinskas.
Irena BUDRIENĖ
