Jau skaičiuojamos ir pirmosios paukščių aukos – vienas jau įšalusias lede ištraukė ugniagesiai, neišgyveno ir žmonių krante rasta leisgyvė gulbė.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Kaunietis Taurijus nešinas kruopų maišeliu kasdien skuba į Nemuno pakrantę.
„Vieną kartą per dieną, ir kruopų pagrinde. Dabar perlinių, praeitą kartą 7 grūdų, 3 grūdų, skirtingų kruopų“, – pasakojo kaunietis Taurijus.
Ten lesalo laukia gausybė alkanų sparnuočių – jie vos pamatę žmones kaip mat traukia artyn, apspinta ratu ir maistą griebia tiesiai iš rankų.
„Jau iš tolumos atplaukia visos, būriuojasi, jau tikisi. Priprato, matyt, prie žmogaus“, – tikino Taurijus.
Nemune užšąla gulbės ir antys
Dėl Hidroelektrinės veiklos ties Petrašiūnais ir Šančiais neužšąlančiame Nemune susiburia tūkstančiai į šiltuosius kraštus neišskridusių vandens paukščių – ten didžiausia Baltijos šalyse jų žiemavietė.
Spaudžiant keliolikos laipsnių šalčiui – sparnuočiams vis sunkiau pramisti, jie silpsta, tad, deja, šiemet jau yra aukų. Kauno ugniagesiai, gavę pranešimą apie lede prie Čiurlionio tilto įstrigusius paukščius, atskubėjo jų laisvinti. Tačiau pasiekę nurodytą vietą pamatė kraupų vaizdą – nelaimėliai sušalę į ledo gabalus.
„Nemuno upėje buvo įšalusi ir gulbė, ir antis – pakankamai giliai įšalusios, ugniagesiai pasiekė su ledo rogėm, apsirengę apsaugos priemonėm, išpjovė su ledo gabalu, jau negyvas“, – pasakojo ugniagesių pajėgų valdymo skyriaus vyresnysis specialistas Rimvydas Paulauskas.
Ugniagesiai pataria, patiems žmonėms tokiais gelbėjimo darbais neužsiimti, mat eiti ledu – didelė rizika.
„Patiems žmonėms nevertėtų šitų dalykų atlikti, nerizikuoti nei savo sveikata, nei gerove, ledas apgaulingas. Pabaidžius tą paukštį ar sukėlus jam šoką, jis gali pajudėti ir jam gali nutrūkti galūnės, ir gali stipriai susižeisti“, – teigė R. Paulauskas.
Dar vieną jauną gulbę gyventojai rado leisgyvę Nemuno krante, deja, ant žmonių rankų ji išleido paskutinį atodūsį:
„Ant mano rankų ir žuvo ta gulbė... Galvojau, kad ji įšalusi, bet ji jau merdėjo, pakėliau, tai svorio buvo kaip kurapka.“
Kai kuriems jaunikliams ir snapai storu ledu apšąla – gyventojai bando padėti.
„Matėm apledėjusias, prispaudi ir nuimi tą ledą. Mažieji nemoka, jei išlipa iš vandens ir staigiai šąla, jie nemoka išsipurenti“, – pasakojo Šančių gyventoja Rita Namikė.
Paaiškino, kuo lesinti paukščius
Ornitologai sako, kad ilgą laiką spaudžiant dideliam šalčiui paukščiams kyla grėsmė, sunku susirasti maisto, tad juos būtina lesinti.
„Yra grupė paukščių, kurie augalėdžiai gyvūnai, didžiosios antys, gulbės, kuriems reikalingas augalinis maistas, kuris ne toks kaloringas ir spaudžiant šalčiui papildomas maistas šiems paukščiams yra į naudą“, – tikino T. Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis.
Ir tą labai svarbu daryti reguliariai. Tačiau kol kas savaitgaliais lankytojų čia daug, tad paukščiai prisikerta iki soties, bet darbo dienomis – gūžį prikimšti ne visada pavyksta.
„Žmonės nėra abejingi, gal koordinacijos trūksta, kas atėjo, tas padavė“, – teigė Šančių gyventoja R. Namikė.
Šančiškiai atvirauja, kad kasdien papila grūdų – tik atsargos sparčiai senka. Tikisi geradarių paramos.
„Baigiasi grūdai, ką daryt, labai prašom, gal ūkininkai galės padėt, matot, paukščių daug – jie laukia. Ypač vargsta jaunikliai“, – teigė R. Namikė.
Specialistai sako, paukščiams svarbu kuo natūralesnis maistas, grūdai gerokai maistingesni ir suteikia daugiau energijos nei batonas.
„Gaminiai nėra geri dėl to, kad ten yra įvairiausių dalykų, kurių paukščiai natūralioje gamtoje negauna, tai druska, cukrus, kažkokie stabilizatoriai ir t.t.“ – tikino T.Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis.
„Batonas išsipūtęs, jis tuščias, bet tai geriau negu nieko, tik ne juoda duona, jokiais būdais negalima, galų gale galit išvirt kokių daržovių“, – tikino R. Namikė.
Paukščiams gresia baltasis badas, mat žiemą jie išeikvoja daugiau energijos ieškodami lesalo, o ir suranda mažiau, tad nesulaukę pagalbos – greičiau silpsta ir žūsta.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
