Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kardiologas prof. P. Šerpytis pasakojo, kad intensyviojoje kardiologijoje šiandien didelis dėmesys kreipiamas į kardiogeninį šoką.
„Tai – jau yra miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ir kitų ūmių kardiologinių būklių komplikacija. Mirtingumas nuo kardiogeninio šoko siekia net 80 proc.“ – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ konstatavo jis.
Gydytojo aiškinimu, jei laiku nepradedamas gydyti miokardo infarktas, tai daroma blogai, to pasekmė gali būti kardiogeninis šokas.
„Aišku, gydytojai nėra visagaliai, negalime išgelbėti kiekvieno, ne visada įmanoma nuspėti šią būklę, viskas priklauso nuo ligonio specifikos“, – kalbėjo P. Šerpytis.
Kardiologo aiškinimu, jei pacientas jau turi anksčiau diagnozuotą išeminę širdies ligą, kartais staigus kraujagyslės užsikimšimas nėra toks tragiškas. Bet jei simptomai atsirado visai naujai, tai gali privesti prie kardiogeninio šoko:
„Jei miokardo infarktas įvyksta jaunam žmogui, kuris visiškai nepasiruošęs, plyšta plokštelė vainikinėje kraujagyslėje, kuri maitina širdį, tada miokardas negauna aprūpinimo. Tai galėtume palyginti su vandentiekiu – jei jis suges prie Vilniaus miesto, bus tragedija, kentės visas miestas, o jei tik vienas butas – mažesnė problema.“
Auksinė valanda tragiškoms pasekmėms išvengti
Pašnekovas akcentavo, kad be galo svarbus ir laikas, per kurį ištikus infarktui pacientas pasiekia gydymo įstaigą.
„Kai pacientas atvežamas laiku, miokardo infarktas nėra visiškai mirtina liga, pacientą galima išgelbėti. Bet net ir turint aukščiausio lygio technologijas ištikus miokardo infarktui numiršta 5 proc. pacientų. Kol kas mokslas negali to pakeisti, nors atsiranda ir nauji pagalbos metodai, technologijos, ir vaistai.
Labai svarbu kreiptis laiku, jei už krūtinkaulio atsiranda stiprus skausmas, kokio anksčiau nebuvo, kuris lydimas mirties baimės, pila šaltas prakaitas, gali būti dusulys.
Svarbu, kad pacientai nedelstų, nes prarastas laikas yra prarastas miokardas. Tiek ištikus jam, tiek insultui yra ta auksinė valanda. Jei nutrūkusi nestabili aterosklerotinė plokštelė formuoja trombą, užsikemša mūsų kraujagyslę, nutrūksta kraujotaka, mityba, aprūpinimas ir deguonies pernešimas mūsų miokardui.
Jis kenčia ir toliau nekrotizuoja, tampa nedarbingas. Kuo apimama didesnė dalis miokardo, tuo blogiau. Po 20 minučių jau atsiranda ląstelių (miocitų) žūtis. Taigi kuo greičiau atveriame kraujagyslę, tuo yra geriau. Ne veltui Lietuvoje veikia miokardo infarkto klasteris – 5 vadinamos kardiologinės intervencijos centrai. Tik svarbu čia laiku atvykti“, – pabrėžė P. Šerpytis.
Kaip atpažinti infarktą?
Pasak profesoriaus, pradiniai miokardo infarkto simptomai visuomenėje atrodo žinomi: labai svarbu kreiptis laiku, jei už krūtinkaulio atsiranda stiprus skausmas, kokio anksčiau nebuvo, kuris lydimas mirties baimės, pila šaltas prakaitas, gali būti dusulys.
Vis tik visuomenei sparčiai senėjant simptomai gali pasireikšti nebūtinai tipiniai simptomai. „Jie gali būti atipiniai, kada yra tik dusulys. Žmogui svarbu suvokti, kad laikas kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jokiu būdu, kai įvyksta ūmus koronarinis sindromas ar yra besivystantis miokardo infarktas, jis negali pats vairuoti mašinos, o turi būti vežamas greitosios“, – pabrėžė P. Šerpytis.
„Kaip rodo statistika, miokardo infarktas ištinka ir jauname amžiuje, iki 40-ies metų. Beje, kaip žinia, tai nutinka ne tik vyrams, bet ir moterims.“
Gydytojas priminė, kad esama ir kitų kardiologinės būklių kaip širdies ritmo sutrikimai, tai yra širdies prieširdžių virpėjimas: „Ritmo sutrikimų senstant mūsų populiacijai daugėja. Bet kai yra vadinama tachisistolija, kai labai dažnas ritmas tęsiasi ilgai, tai priveda prie širdies nepakankamumo, kai atsiranda dusulys, dažnai tie ligoniai kreipiasi pavėluotai arba tada, kai jau įvyksta insultas. 30 proc. insultų įvyksta esant prieširdžių virpėjimui, jei yra nepaskiriamas gydymas.“
Žudikas numeris vienas, kuris skatina širdies ligas
Paklaustas, kaip išvengti tokių kritinių ligų kaip insultas ar infarktas, profesorius akcentavo, kad žudikas numeris vienas čia yra arterinė hipertenzija.
„Jei kraujo spaudimas padidintas, 10 kartų dažniau susergama insultu, 6 kartus – infarktu. Jei arterinė hipertenzija negydoma jauname amžiuje, rizika dar didesnė. Su amžiumi mūsų kraujagyslėse atsiranda aterosklerotinės plokštelės, pakilus spaudimui kyla didelis stresas ir ji gali plyšti. Tada susiformuoja kliūtis mūsų kraujagyslėse ir taip auga trombas.
Toliau kalbame apie dislipimediją, kitaip sakant – cholesterolio kiekio padidėjimą. Mes labai daug apie tai kalbame, bet patys galvojame, kad gal man čia to nereikia, tai yra kažkoks kompanijų išmislas, galime jo visai nereguliuoti. Bet supraskime – automobilis nevažiuos geriau, jei mes įpilsime daugiau alyvos. Tai ir čia – kada yra per daug, yra blogai, vystosi aterosklerotiniai procesai“, – įspėjo P. Šerpytis.
Kam dėl širdies ir kraujagyslių ligų reikia tikrintis anksčiau
Jis pridūrė, kad yra ir kiti širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis padedantys rizikos veiksniai – antsvoris, nutukimas, rūkymas, alkoholio vartojimas.
„Stresas irgi svarbus rizikos veiksnys, bet jo neišvengsime, galime tik išmokti jį nugalėti užsiimant fiziniu aktyvumu, pomėgiais ir t.t. (...) Juo labiau reikia atkreipi dėmesį, jei mūsų seneliai, tėvai sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, buvo ankstyvų mirčių.
Jei dar kartu turime antsvorį, padidintą cholesterolį, sergame arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, turime žymiai didesnę riziką susirgti ir patirti miokardo infarktą. Tokie asmenys turi anksčiau, dar visai jauname amžiuje pradėti tikrintis profilaktiškai“, – vardijo gydytojas.
Infarktas ištinka ir jaunas moteris
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad jau nuo 35 metų aterosklerotinių plokštelių organizme daugėja. Kaip sparčiai tai vyksta, stipriai priklauso nuo gyvenimo būdo – jei jis nebuvo teisingas, rizika bus didesnė.
„Blogai yra galvoti, kad esame „nelūžtantys“, galime dirbti ir 7 dienas per savaitę po 18–20 valandų per dieną. Vis tik darbo ir poilsio režimą būtina sureguliuoti. Kaip rodo statistika, miokardo infarktas ištinka ir jauname amžiuje, iki 40-ies metų. Beje, kaip žinia, tai nutinka ne tik vyrams, bet ir moterims.
Vis dar įprasta manyti, kad moterys laiko 3 namų kampus, ji pervargo, gal yra neurotikė, simptomai ne iki galo rimtai įvertinami, tad, būna, pavėluotai nukreipiamos pas specialistą“, – konstatavo P. Šerpytis.
Kardiologas priminė, kad įprastai moterys iki menopauzės labiau apsaugotos nuo širdies ir kraujagyslių ligų. „Taip gamta surėdė, kad moterys infarktą patiria dešimtmečiu vėliau nei vyrai. Tačiau po menopauzės tas laikas susilygina. Bet moterys visada turi komplikacijų, tad darkart norėčiau pabrėžti, kad į moteris kartais per mažai kreipiame dėmesio“, – pastebėjo gydytojas.
Jis pridūrė, kad jau net jauname amžiuje turint padidintą cholesterolį ar kitų rizikos veiksnių, tai nėra nuosprendis širdies ligoms – daug ką įmanoma pakoreguoti keičiant gyvenimo būdą. Kitą kartą vien to gali pakakti, tačiau prireikus būtina vartoti ir gydytojo paskirtus vaistus.
„Reikia nepamiršti, kad tiek arterinė hipertenzija, tiek dislipidemija yra ligos visam gyvenimui. Nėra vieno stebuklingo preparato, kuris „išvalytų“ kraujagysles, reikia kontroliuoti daug rizikos veiksnių“, – kalbėjo P. Šerpytis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
