Daugumoje pasaulio šalių jau seniai privačių seklių ir detektyvų darbas yra reglamentuojamas įstatymais, deja, Lietuvoje iki šiol tokio teisės akto nėra. Nors šio verslo atstovai ir teisėsaugos pareigūnai neabejoja jo būtinumu, įstatymo projektas jau keleri metai dėl politinės valios stokos dūla valstybės institucijų stalčiuose.
Pasak bendrovės „Privačių detektyvų klubas“ direktoriaus Olego Rimano, į juos žmonės dažniausiai kreipiasi tada, kai nei teisėsauga, nei advokatai ar antstoliai padėti nebegali. O. Rimano teigimu, detektyvų veiklos įstatymo priėmimas išlieka labai jautrus klausimas, o dėl jo nebuvimo kai kurie klientai net nepatikliai žiūri į paslaugos teikėjus, rašo „Respublika“.
„Viena vertus, tai labai blogai, nes neaišku, kas tą veiklą vykdo, licencijų jai nereikia. Kita vertus, kas neuždrausta, tas leidžiama. Mūsų veikloje svarbu nepažeisti, neperžengti tos privatumo ribos“, – Eltai sakė O. Rimanas.
Privatus detektyvas pažymėjo, kad šioje srityje dirbantys asmenys norėtų tokio įstatymo, kuris būtinas teisinėje valstybėje, tačiau baiminasi dėl jo turinio.
„Veikla, be abejo, turėtų būti sureguliuota. Kita medalio pusė, kurios bijoma, yra ta, kaip ji bus sureguliuota. Ar priims normalų įstatymą, pagal kurį bus įmanoma dirbti? Galima uždrausti viską jame ir liks tik įstatymas dėl įstatymo. Toks įstatymas tik pakenktų mūsų darbui. Čia labai jautrus įstatymas, gal dėl to jis ir nepriimamas tiek metų“, – svarstė jau 34 metus teisėtvarkos srityje dirbantis O. Rimanas.
Seklio teigimu, norint priimti detektyvų veiklos įstatymą, būtinas valdžios institucijų bendradarbiavimas, konsultavimasis su pačiais detektyvais, nes „tik nuomonių skirtume galima rasti tinkamą sprendimą“.
Pasak Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo Tomo Ulpio, seklių veikla reikalinga, tačiau daugeliui tautiečių jų veikla gali atrodyti nelegali ar pažeidžianti žmogaus teisę į privatų gyvenimą.
„Policijos veikla šiandien yra reglamentuota, sunorminta policijos veiklos, kitų įstatymų, o privačių detektyvų veikla nesunorminta, įstatymo projektai klaidžioja Seimo koridoriuose. Kadangi tokia paslauga visuomenei reikalinga, ji turėtų būti reglamentuota“, – Eltai sakė T. Ulpis.
Specialistas sutiko, kad dėl privačių detektyvų veiklos įstatymo nebuvimo sunku kalbėti ir apie teisę į asmens privatumą.
„Vadinasi, kas neuždrausta, tas leistina. Kol nėra įstatymo, negalime sakyti, ar jie peržengia įstatymą, ar ne. (...) Šiandien, kol pagal įstatymą nėra reglamentuota, viskas atsiremia į žmogiškąjį veiksnį. Jeigu žmonės sąžiningi savo klientui, buvusiai ar esamai profesijai, jie dirba teisėtais būdais ir metodais. Aišku, kol nereglamentuota, yra pavojus, kad gali būti pažeistos tam tikros žmonių teisės“, – sakė pareigūnas.
Tuo tarpu Vidaus reikalų ministerija (VRM) mano, kad detektyvinės veiklos įstatymas vilkinamas dėl politinės valios trūkumo, ir yra pasiryžusi bandyti parengti tokį įstatymą.
„Čia yra politikų sprendimas. Ši niša ne iki galo reglamentuota. Detektyvinės veiklos įstatymas labiau akcentuotų atskirus momentus ir nekiltų dažnų nesusipratimų. Jeigu būtų tokia politikų valia bei šito įstatymo koncepcija ar projektas būtų įtrauktas į Vyriausybės programą, grįžtume prie tos temos“, – sakė VRM sekretorius Stanislovas Liutkevičius.
VRM atstovas pažymėjo, kad dar 2000 m. ministerija buvo parengusi ir pateikusi Vyriausybei „Privačios detektyvinės veiklos ir asmens bei turto saugos įstatymo koncepciją“, tačiau, sulaukus daug pastabų iš tų institucijų, su kuriomis šis klausimas derintas, jai pritarta nebuvo.
Pasak S. Liutkevičiaus, vėliau buvo parengta ir Asmens ir turto saugos įstatymo koncepcija. 2001-aisiais antrajame šios koncepcijos variante dalies privačios detektyvinės veiklos įstatymo buvo atsisakyta, pasilikta ties asmens ir turto sauga. Šiam įstatymui galiausiai buvo pritarta.
S. Liutkevičiaus teigimu, VRM neabejoja detektyvų veiklos įstatymo reikalingumu ir siūlo sugrįžti prie jo.
„Jeigu vėl būtų grįžtama prie tos temos, galėtume gana lengvai sudalyvauti diskusijose. Galbūt tegul jas pradeda naujasis Seimas ar Vyriausybė duoda pavedimą. Mes esame pasiruošę parengti įstatymo projektą“, – apibendrino ministerijos sekretorius.
Virginija Vervečkaitė
