Praėjusių metų pabaigoje šalis pasitiko džiugią žinią, kad Seimo valia įdarbinimo įmonės nuo 2010-ųjų sausio 1-osios nebegalės imti mokesčio už tarpininkavimą įdarbinant užsienyje. Kartu neliko ir reikalavimo įsigyti licenciją užsiimti tokia veikla. Bet aiškėja, kad turėjusios darbo paiešką palengvinti Darbo ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pataisos gali būti tik meškos paslauga jomis besinaudojantiesiems.
Įstatymo pataisas priėmęs Seimas tikėjosi, kad jei įdarbinimo agentūrų paslaugos taps nemokamos, į užsienį laimės ieškoti išdums dar daugiau tėvynėje darbo neturinčių lietuvių. Tuo tarpu agentūros tvirtina, kad iš Lietuvos išvykstančiųjų srautas gal ir nesumažės, tačiau perspėja, kad priėmus pataisas grįžta tie laikai, kai užsienyje išvežti darbuotojai būdavo paliekami likimo valiai.
Seimui atėmus iš agentūrų teisę imti iš klientų mokestį už įdarbinimą užsienyje, šios prigalvojo pačių įvairiausių kitokių mokesčių. Dabar įsidarbinti užsienyje ketinantis žmogus yra priverstas mokėti už mažiausią jam suteiktą paslaugą, o anksčiau sumokėdavo už visą paslaugų paketą iškart. Mat agentūros iš kliento tiesiog stengiasi gauti panašią pinigų sumą, kokią gaudavo ir anksčiau, kai draudimas imti įmokas už įdarbinimą dar nebuvo įvestas.
„Mes jau nuo praėjusių metų spalio reikalus sutvarkėme taip, kad už įdarbinimą užsienyje pinigai nebūtų imami, bet šalia to yra tam tikri momentai, papildomi punktai“, - dienraščiui „Respublika“ padėtį paslaptingai komentavo vienos įdarbinimo paslaugas Didžiojoje Britanijoje teikiančios įmonės vadovė Rita Biliukaitė.
„Tarkime, į mūsų įmonę kreipiasi klientas, visiškai nemokantis anglų kalbos. Jis gali pasirinkti visiškai nemokamų paslaugų programą, tokiu atveju mes jam net ir darbdavį tam tikroje užsienio šalyje, net tam tikrame jos regione surasime. Tačiau jei jis per mus nori iš anksto susisiekti su konkrečiu darbdaviu, derinti dokumentus ir juos išsiversti į lietuvių kalbą, organizuoti sklandų atvykimą ir susirasti gyvenamąjį plotą, už visas išvardytas paslaugas teks susimokėti. Tiesa, už patį įdarbinimą mokėti nereikia“, - teigė pašnekovė.
Žinoma, nurodytą darbdavį potencialus darbuotojas teoriškai gali susiieškoti ir pats, galbūt netgi bandyti tvarkytis dokumentus, bet tokiu atveju firma už nieką neatsako. Žodžiu, parodė tau kelią, o toliau pats žinokis. Tačiau praktika rodo, kad vargu ar atsiras norinčiųjų tokį kelią rinktis.
Vis dėlto, jei žmogus nusprendžia naudotis agentūros paslaugomis, ši finansiškai nenukenčia. Pasak R. Biliukaitės, jų įmonėje priklausomai nuo ieškomos darbo pozicijos ir reikiamo parengti dokumentų kiekio paslaugos gali kainuoti nuo 1000 iki 2000 litų. Praėjusiais metais, kai dar buvo imamas mokestis už įdarbinimą užsienyje, paslaugų paketas taip pat kainavo maždaug iki dviejų tūkstančių litų.
Negana to, įstatymų leidėjų valia nuo Naujųjų buvo panaikintas ir šalies gyventojų įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo veiklos licencijavimas. Panaikinus licenciją, įdarbinimo paslaugas dabar gali teikti bet kas. Įdarbinimo agentūroms taip pat nebereikia gauti licencijų, pakanka apie savo veiklą teikti ataskaitas Lietuvos darbo biržai.
„Nebeliko jokios atsakomybės. Dabar bet kuris fizinis asmuo lengvai gali gauti patentą ir verstis lietuvių įdarbinimu užsienyje. Neabejoju, kad tarp jų atsiras ir nesąžiningų verslininkų. Tų, kurie surinks pinigus, nuveš žmones kur nors toli toli ir paliks likimo valiai. Net tuomet, kai galiojo licencijos, tarp dešimties licencijuotų bendrovių atsirasdavo kokios keturios įmonės ar privatūs asmenys, kurie, apsimetę, kad įdarbinimo veikla verčiasi legaliai arba tik konsultuoja, pažadais patikėjusius bedarbius išveždavo į kitą šalį ir ten jie būdavo paliekami - be darbo, be būsto ir be pinigų. Dabar visiems įdarbinimo verslu besiverčiantiesiems atrištos rankos. Sakykite, argi kas nors juos gali sukontroliuoti? Aišku, ne. O todėl atsiras ir nemažai tokių, kurie dėl pelno iš esmės užsiims paprasčiausiu lupikavimu“, - kalbėjo įdarbinimo paslaugas Didžiojoje Britanijoje teikiančios agentūros vadovė.
Prižiūrėti tarpininkavimu užsiimančius asmenis ir agentūras lyg ir privalo Valstybinė darbo inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija. Bet, pašnekovės manymu, tikėtis, kad jos sukontroliuos visus įdarbinimo paslaugomis užsiimančius asmenis, yra daugiau nei naivu.
Darbo ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pakeitimus inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pasak ministerijos atstovės Linos Bušinskaitės, iki šiol tarpininkavimo įdarbinant srityje mes diskriminavome kitų Europos Sąjungos (ES) narių paslaugų teikėjus. Dabar įstatymu yra nustatomas teisinis reguliavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje numatytas sąlygas ir tvarką. Įgyvendinus direktyvos nuostatas nebeliks kliūčių ir apribojimų laisvam įdarbinimo tarpininkavimo paslaugų judėjimui ES vidaus rinkoje, o tai yra vienas iš pagrindinių ES principų.
Be to, šiuo įstatymu užtikrinamas Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų nuostatų įgyvendinimas. Vienas iš pagrindinių reikalavimų yra nemokamas įdarbinimo tarpininkavimo paslaugų teikimas.
Licencijavimo atsisakyta, nes tik einant šiuo keliu matomos galimybės sudaryti palankesnes sąlygas šios rūšies verslui.
