Trečiadienio posėdyje planuota aiškintis, kokia informacija apie I. Rozova disponavo opozicijai priklausantys komiteto nariai, tačiau jie atsisakė liudyti, jei kartu neatsakinės ir premjeras S. Skvernelis.
„Šiandien buvo paskutinė dalis, bandymas apklausti Seimo narius dėl galimai žvalgybinės informacijos manipuliavimo siekiant politinės naudos ir kodėl buvo slepiama ta informacija, net pusantrų metų ta informacija gulėjo, tik dabar kažkam pasidarė aktuali“, – BNS po komiteto posėdžio sakė jo vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
„Mes norėjom tas pačias aplinkybes išsiaiškinti, kadangi atsakymų žodžiu negavome, vadovausimės faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, kuriuos surinkom tyrimo metu ir bandysim formuluoti išvadas. Išvadas turime pateikti balandžio 30 dieną, panašu, kad turėtume spėti“, – teigė D. Gaižauskas.
Trečiadienį opozicijos atstovai toliau reikalavo, kad atsakyti į klausimus būtų kviečiamas S. Skvernelis, priešingu atveju teigė, jog jie irgi, kaip premjeras, komitetui pateiks atsakymus tik raštu.
„Jeigu dalyvaus premjeras ir Seimo narys S. Skevernelis, mes atsakysim į klausimus, jei ne – nėra išrinktųjų prieš įstatymą“, – sakė konservatorių atstovas komitete Laurynas Kasčiūnas.
NSGK narys, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigė, jog dalį Seimo narių apklausiant žodžiu, bet premjerui darant išimtį ir pasitenkinant jo gautu raštu, taikomi dvejopi standartai.
„Jei mes manom, kad yra tvarkoj atsakyti raštu, mes visi galim tą patį padaryti raštu, ir aš tą patį galiu atsakyti, kad į klausimus aš neatsakinėsiu. Siūlau visiems taikyti vienodą standartą“, – sakė G. Landsbergis.
L. Kasčiūnas tvirtina, kad nekviesdamas į apklausą D. Gaižauskas „iš esmės norėjo pridengti Seimo narį, ministrą pirmininką S. Skvernelį“.
„Mes neturim atsakymo šiandien, kodėl slaptos informacijos žinojimas nesukliudė sudaryti koalicijos su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, ponios I. Rozovos politine jėga, ir tai nesukliudė jiems atiduoti dvi strategines ministerijas, mano požiūriu, tai esminis klausimas“, – BNS po posėdžio sakė L. Kasčiūnas.
D. Gaižauskas tvirtina, kad premjeras posėdžiuose negali dalyvauti dėl įtemptos darbotvarkės, šalyje įvedus karantiną dėl koronaviruso.
Premjeras žurnalistams yra sakęs, kad šiuo metu turi svarbesnių darbų ne liudijimas komitetui opozicijos reikalavimu.
„Yra esminiai dalykai, dėl kurių reikia dirbti Vyriausybei. Ir jei man reikia pasirinkti, ar dalyvauti ir vadovauti COVID–19 komiteto posėdžiui 10 valandą, ar, deja, komitete, kuris, panašu, daro daugiau šou, nei realiai sprendžia klausimus, mano pasirinkimas yra labai paprastas. Antra – aš atsakiau raštu į visus klausimus“, – spaudos konferencijoje yra sakęs S. Skvernelis.
Jis dar kartą patvirtino gavęs informaciją apie I. Rozovą „kaip Vyriausybės vadovas“ ir panaudojęs ją „tik su Vyriausybe susijusiais klausimais“.
„Visa kita, kas ten yra, ar dešimties metų senumo kontaktai, ar visa kita, atvirai pasakius, Vyriausybės veiklai jokios reikšmingos įtakos neturėjo ir negalėjo turėti“, – tikino jis.
Seimo NSGK iki balandžio 30 dienos turi pabaigti tyrimą dėl Seimo narės I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais. Tyrimas inicijuotas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
Komitetas taip pat aiškinasi politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmus: kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kiti informaciją gavę Seimo nariai.
Komiteto vadovas D. Gaižauskas kelis opozicijos atstovus kaltina manipuliavimu žvalgybine informacija, nes susipažinę su pažyma dėl I. Rozovos, jos klausimo nekėlė pusantrų metų.
Opozicijos atstovai atsako, kad I. Rozovos klausimas naujai iškilo pradėjus aiškintis parlamentarės delegavimo į Tbilisyje vykusią Tarpparlamentinę ortodoksų asamblėją aplinkybes. Rusijos atstovo per asamblėjos renginį pasakyta kalba tuomet iššaukė didelius protestus šalyje.
Opozicija savo ruožtu taip pat tvirtina, kad visa informacija apie I. Rozovą buvo prieinama komiteto nariams – tereikėjo susipažinti su NSGK teikiama slapta medžiaga. Anot jų, valdantieji pusantrų metų Valstybės saugumo departamento informacijos apie I. Rozovą nežinojo dėl savo aplaidumo.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis komitetui yra sakęs, kad neišdavęs I. Rozovai leidimo dirbti su slapta informacija pagal VSD rekomendaciją jis pasirūpinęs, kad informacija apie parlamentarės ryšius su rusų diplomatais pasiektų NSGK.
VSD dokumente rašoma apie Seimo narės tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, I. Rozovos bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
Parlamentarė laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.
