REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimo kanceliarija, kurios padaliniai ir įnamiai nebetelpa parlamento rūmuose, nusižiūrėjo visai šalia išdygusį modernų leidyklos „Valstybės žinios“ pastatą.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip pirmadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, septynių aukštų 1900 kvadratinių metrų statinys Gynėjų gatvėje - gardus kąsnelis ne vienam norinčiajam įsikurti prestižinėje sostinės vietoje. Tačiau pagal įstatymus „Valstybės žinios“ negali bet kam nuomoti valstybei priklausančio turto, valdomo patikėjimo teise. Pirmenybė turi būti teikiama valstybės institucijoms, be to, tam leidimą turi duoti Aplinkos ministerija. Leidyklai, kurioje pluša 30 darbuotojų, išlaikyti tokį pastatą nėra paprasta, juoba kad tenka bankui mokėti statyboms paimtą paskolą ir palūkanas.

REKLAMA

„Dėl įnamių, turiu galvoje Seimui atskaitingas institucijas, turime nemažai problemų. Nežinia kodėl jos naudojasi mūsų patalpomis. Todėl planuojame perimti dalį "Valstybės žinių" pastato, kartu prisiimdami kai kurių įsipareigojimų mokant paskolą. Taip tikimės išspręsti patalpų klausimą“, - dienraščiui sakė Seimo kancleris Gintautas Vilkelis.

Patalpų parlamente ypač pradėjo trūkti, kai Seimo komitetų biuruose buvo papildomai įsteigti patarėjų ir padėjėjų etatai. Be to, kažkur būtina įkurdinti steigiamą naują Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrių. Patalpų trūksta ir viešajai įstaigai Parlamentinio bendradarbiavimo centrui.

REKLAMA
REKLAMA

G.Vilkelio teigimu, Seimo kanceliarija patikėjimo teise pretenduoja valdyti maždaug tris iš septynių leidyklos pastato aukštų. Anot kanclerio, prieš trejus metus, kai „Valstybės žinios“ statė naująjį pastatą, komercinė patalpų nuoma dar buvo galima. „Šiuo metu leidyklos ekonominiai rodikliai nėra labai geri. Manau, kad jiems gali kilti problemų grąžinant paskolą“, - tikino Seimo kancleris.

Jau dabar leidyklos pastate įsikūrusios kelios anksčiau Seimo rūmuose glausdavusios įstaigos - Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovybė, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriatas. „Tačiau Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) - atskiras savo biudžetą turintis juridinis asmuo - naudojasi Seimo ištekliais ir kažkodėl moka labai mažai“, - teigė G.Vilkelis. Pasak jo, rinkimų prievaizdams jau buvo siūlytos patalpos šalia Seimo viešbučio, tačiau komisija jų atsisakė ir toliau dirba parlamente. Po rinkimų VRK veikiausiai bus pasiūlyta keltis į leidyklos „Valstybės žinios“ pastatą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak VRK pirmininko Zenono Vaigausko, komisija tikrai sutiktų įsikurti „Valstybės žinių“ pastate, tačiau anksčiau esą teigta, kad tai neįmanoma. Todėl VRK visą vasarą kantriai kentė trečiųjų Seimo rūmų remontą, kai šalia parlamento buvo laisvų patalpų. „Apmaudu, kad toks sprendimas nebuvo priimtas laiku“, - apgailestavo Z.Vaigauskas.

Jo teigimu, VRK veikla specifinė - kai rinkimai nevyksta, patalpų ir žmonių reikia mažiau, per rinkimus būtina samdyti papildomų darbuotojų. „Bet kokios patalpos mums netinka. Turi būti numatyta apsauga, geras privažiavimas, automobilių stovėjimo aikštelė, taip pat patalpa dokumentams saugoti“, - aiškino Z.Vaigauskas.

REKLAMA

Jau pora metų (Seime prasidėjus remontui) Gynėjų gatvėje esančiame pastate įsikūręs Signatarų klubas. Pasak jo prezidentės Birutės Valionytės, pasilikti visam laikui čia tikrai neketinama, juolab kad kol kas niekas ir nesiūlė. B.Valionytė įsitikinusi, kad signatarai turi teisę įsikurti istoriniuose Seimo pirmuosiuose rūmuose. „Kai nori, viskas įmanoma“, - paklausta, ar tuose rūmuose dar liko vietos klubui, sakė signatarė. Jos teigimu, klubui siūlomos patalpos Seimo antruosiuose rūmuose, tačiau tai nepriimtina. „Jei į tą palėpę kraustysimės, tikrai iš ten niekada neišeisime“, - įsitikinusi B.Valionytė.

REKLAMA

Dienraštis primena, kad į septynių aukštų pastatą, iškilusį per devynis mėnesius, „Valstybės žinių“ darbuotojai įsikraustė 2006-ųjų balandį (nors sklypo parinkimo ir kiti formalūs reikalai užtruko dvejus metus). Prieš statybų pradžią leidyklai teko išpirkti šalia stovėjusią ir statyboms trukdžiusią trobelę su sklypu. Jos savininkui už 140 tūkst. litų buvo nupirktas dviejų kambarių butas sostinės Pilaitės rajone.

5 mln. litų paskolą pastato statybai Seimo leidykla paėmė iš tuometinio „Sampo“ banko (fiksuotos metinės palūkanos - 2,63 proc.). Pati valstybės įmonė į pastato statybą investavo daugiau nei 1,8 mln. litų savo lėšų. Iki šios dienos „Valstybės žinios“ bankui yra grąžinusios 2 mln. litų.

Vos atšventus įkurtuves kilo vadinamasis pirties skandalas. Žiniasklaida paskelbė, kad pastate įrengti prašmatnūs poilsio apartamentai, sporto salė bei sūkurinė vonia. Vėliau paaiškėjo, kad skelbiant apie tai mažumėlę persistengta. Tačiau Valstybės kontrolė, patikrinusi leidyklos pastato statybos teisėtumą, nustatė teisės aktų pažeidimų. Konstatuota, kad rengiant pastato projektą nebuvo atlikti statybos kainos skaičiavimai, kurie būtini rengiant viešąjį projekto įgyvendinimo konkursą. Seimo leidykla netinkamai organizavo statybos priežiūrą, neįformino projekto dokumentų pakeitimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų