„Mūsų svarstymai šiandien į niekur neveda, nes jau nugriovėme eilę straipsnių, kuriuos tarpusavyje reikia suderinti“, – teigė R. Juška.
Jis pabrėžė, kad komitetas naujai Vietos savivaldos įstatymo redakcijai pritarė bendru sutarimu, jį rengė darbo grupė, kurioje dirbo visų frakcijų nariai.
Anot politiko, po Seimo balsavimo reikia iš pagrindų peržiūrėti projektą.
Ketvirtadienį plenarinių posėdžių salėje dirbant tik valdančiųjų atstovams konservatorių balsais pritarta pataisoms, kad vicemerus iš pareigų galėtų atleisti savivaldybės tarybos dauguma. Tuo metu kituose straipsniuose numatyta, jog vicemerai yra mero politinio pasitikėjimo pareigūnai, juos skiria meras.
Taip pat pritarta siūlymui savivaldybėse steigti tarybos sekretoriatus.
„Negražu tai, kad pasinaudota politine situacija, kai salėje sėdi keli Seimo nariai. Vienos partijos atstovai daro, ką nori. Tai nepadoru ir prieš koalicijos partnerius, praktiškai dar labiau gilinamas konfliktas“, – ketvirtadienį BNS sakė R. Juška.
Ketvirtadienį opozicijai priklausantys parlamentarai boikotavo plenarinį posėdį, tvirtindami, taip protestuojantys dėl jiems parodytos nepagarbos per žemės ūkio ministro interpeliaciją.
R. Juška svarstė, kad grąžinus jį Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui bus mėginama atkurti buvusias formuluotes.
„Mano nuomone, komitetas siūlys grįžti prie pirminės versijos, nes ji buvo tarpusavyje suderinta, tiko visoms partijoms, tiko Savivaldybių asociacijai. Manau, kad geresnio rezultato pasiekti neįmanoma“, – sakė parlamentaras.
Jo teigimu, reikėtų priimti parengtą įstatymą, o jį taisyti, kai paaiškės, kaip naujasis modelis veikia.
„Manyčiau, kad šias įstatymas sėkmingai galėjo būti priimamas, o jo praktinis taikymas po savivaldos rinkimų parodytų galbūt vieną kitą netobulumą, kurį kartu vėl kompleksiškai būtų galima peržiūrėti ir tobulinti“, – tvirtino R. Juška.
Seimas ketvirtadienį turėjo apsvarstyti Vietos savivaldos įstatymo projektą. Tokiu atveju būtų likusi priėmimo procedūra, tačiau padarius pertrauką, reikės kartoti svarstymo procedūrą.
Naujoji Vietos savivaldos įstatymo redakcija parengta Konstitucijoje įteisinus tiesioginius merų rinkimus.
Pagal ją, taryba dirbtų kaip atstovaujamoji, o tiesiogiai išrinktas meras – kaip vykdomoji institucijos.
Savivaldybės taryba, kaip ir dabar, priimtų svarbiausius sprendimus, tačiau ji neturėtų savo vadovo.
Tiesiogiai išrinkto mero vadovaujama savivaldybės administracija rengtų tarybos sprendimų projektus, pats meras šauktų tarybos posėdžius, sudarytų jų darbotvarkę, pirmininkautų tiems posėdžiams, tačiau nebalsuotų.
Anot projekto, merui bus pavesta parengti savivaldybės biudžetą, jis bus atsakingas ir už jo vykdymą.
Be to, merui ketinama suteikti vadinamąją veto teisę. Numatyta, kad jis galės motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus pakartotinai svarstyti. Taryba dėl to nutarimo privalės balsuoti antrą kartą. Pakartotinai apsvarstytas sprendimas bus laikomas priimtu, jeigu už jį balsuos daugiau kaip pusė visų savivaldybės tarybos narių.
Pagal projektą, jeigu taryba neatsižvelgtų į mero motyvus ir iš naujo priimtų savo sprendimą, šis galėtų dėl to kreiptis į Vyriausybės atstovą.
Tuo metu savivaldybės tarybai norima suteikti teisę nušalinti merą nuo pareigų, jeigu jam būtų pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą. Tai galėtų padaryti tarybos narių dauguma. Nušalinimas galiotų iki teismo nuosprendžio arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
Siūloma, kad vicemerai ir administracijos direktorius taptų asmeninio-politinio pasitikėjimo pareigūnais, juos skirtų meras, o vicemerų kandidatūroms reikėtų ir tarybos pritarimo.
Be to, siūloma didinti vicemerų skaičių.
Dar viena siūloma naujovė – savivaldybės tarybos opozicijos lyderis. Jį išsirinktų ne mažiau kaip pusė tarybos narių, priklausančių opozicijai.
Taip pat numatyta, kad ne rečiau kaip kas pusmetį savivaldybės tarybos posėdžio pabaigoje būtų organizuojama mažumos valanda. Jos metu mažumos atstovai galėtų užduoti klausimus merui, vicemerui, administracijos direktoriui, komitetų ir komisijų pirmininkams.
Rinkimų kodekse numatyta, kad tiesiogiai renkami merai galėtų dirbti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės.
Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai nėra galimi nepakeitus Konstitucijos. Dėl to Seimas ėmėsi keisti pagrindinį šalies įstatymą ir kuria naują savivaldos modelį.
Kiti savivaldos rinkimai vyks 2022 metų kovą.
