Seimo plenariniame posėdyje apie tai kalbės parlamento vadovas Juozas Olekas, Seimo narė Ilona Gelažninkienė, Ukrainos ambasadorė Lietuvoje Olha Nikitčenko, pernai išlaisvintas Baltarusijos žmogaus teisių gynėjas, Nobelio taikos premijos laureatas Alesis Bialiackis, Lietuvos judėjimo „Černobylis“ atstovai.
Priešpiet Seimo Europos reikalų komiteto salėje vyks konferencija „40 metų po Černobylio: katastrofos pamokos“, kurioje Lietuvos ir tarptautiniai ekspertai aptars ilgalaikes radiacinės taršos pasekmes, visuomenės sveikatos iššūkius, psichosocialinius aspektus, avarijų valdymo ir parengties stiprinimo patirtis.
Vilniaus universiteto mokslininkai konferencijoje pristatys naujausius tyrimus apie iš Lietuvos kilusių Černobylio avarijos likviduotojų sveikatą, genomo pokyčius ir psichologinę savijautą.
Popiet avarijos likviduotojai ir jų šeimos susitiks su Seimo, Vyriausybės, kitų institucijų atstovais, Lietuvos judėjimo „Černobylis“ nariai dalysis asmeniniais išgyvenimais. Tuo metu Vitražo galerijoje bus eksponuojamos Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotraukos, primenančios tragedijos 40-metį.
„Černobylis – tai ne tik istorinis įvykis. Tai gyvas priminimas, kokią kainą gali turėti neatsakingi sprendimai ir kiek daug kainuoja žmogaus gyvybė bei aplinka. Turime išsaugoti šią atmintį ir perduoti ją ateities kartoms, kad tokios tragedijos daugiau niekada nepasikartotų“, – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos pranešime cituojamas J. Olekas.
Kaip rašė BNS, Černobylio atominės elektrinės Ukrainoje katastrofa įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną, kai nesėkmingo saugumo testo metu sprogo vienas jėgainės reaktorių.
Sovietų Sąjungos vadovybė avariją iš pradžių bandė nuslėpti, vėliau – sumenkinti jos mastą. Dėl avarijos kilę radiacijos debesys pasklido po didžiąją Europos dalį, o dešimtys tūkstančių žmonių elektrinės apylinkėse buvo priversti evakuotis.
Maždaug 600 tūkst. vadinamųjų likviduotojų, kurių dauguma buvo kariai, milicininkai, ugniagesiai ir valstybės tarnautojai, Maskva nusiuntė padėti gesinti reaktoriaus gaisro beveik be jokių apsaugos priemonių. Tarp jų buvo ir Lietuvos gyventojų.
2005-aisiais paskelbtoje prieštaringai vertinamoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje nurodoma, kad Ukrainoje, Rusijoje ir Baltarusijoje galutinis šios katastrofos aukų skaičius gali būti „iki 4 tūkst. žmonių“.
Pirmosiomis Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą dienomis 2022 metais Maskvos pajėgos buvo užėmusios elektrinę, bet po kelių savaičių ją paliko.
Vėliau Kyjivas ne kartą kaltino Maskvą atakavus šį objektą. Pernai Volodymyras Zelenskis pranešė apie tokio smūgio metu apgadintą naująjį apsauginį gaubtą, kartu su vidiniu vadinamuoju sarkofagu sulaikantį radiaciją.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
