Parlamentarai nesugebėjo įveikti prezidento Valdo Adamkaus veto naujam vadinamajam Liustracijos įstatymui. Tai reiškia, kad teisės aktas, kuris, be kita ko, apibrėžia KGB rezervo karininko sąvoką, įpareigoja juos įtraukti į specialią įskaitą bei reglamentuoja naujus Liustracijos komisijos veiklos pagrindus, neįsigalios ir Seimas turėtų jį taisyti.
Už šalies vadovo veto atmetimą balsavo 52 parlamentarai, 34 parėmė prezidentą, 5 susilaikė. Prezidento veto įveikiamas, jeigu už tai balsuoja daugiau kaip pusė Seimo narių, tai yra 71 parlamentaras.
Neatmetus veto, įstatymas yra grąžinamas į svarstymo stadiją ir jis tobulinamas Seimo komitetuose. Tačiau dauguma parlamentarų taip pat nepritarė ir tam, kad vadinamasis Liustracijos įstatymas būtų svarstomas iš naujo, todėl seimūnai turės ieškoti išeities, kaip "išlaviruoti" šioje kolizijoje.
Anot konservatoriaus Jurgio Razmos, šią situaciją privalės išaiškinti naujai sudaroma Seimo Etikos ir procedūrų komisija, nes tai esąs "nestandartinis atvejis", kai prezidentas grąžino įstatymą ne dėl jo turinio, o dėl procedūrų, todėl dabar neaišku, ar įstatymas bus svarstomas iš naujo, ar tiesiog bus sugrįžta į paskutiniąsias teisės akto priėmimo stadijas.
"Aš kreipsiuos nuo frakcijos į Etikos ir procedūrų komisiją, kad išaiškintų, ar priimant buvo pažeistos procedūros, ir, mano požiūriu, jei pripažinom, kad įstatymas nepriimtas, tai esam sugrįžę į priėmimo stadiją. Tada dar kartą nubalsuojam ir įstatymas keliauja į Prezidentūrą. Bet čia Etikos komisija turi pasakyti", - BNS po balsavimo sakė J.Razma.
Parlamentarai ketvirtadienį per veto svarstymą užsipuolė prezidento patarėją vidaus politikos klausimais Laurą Bielinį klausimais, kodėl šalies vadovas esą gina buvusius KGB bendradarbius.
"Ką gindami jūs, prezidento patarėjai, aukojate prezidento autoritetą?", - retoriškai klausė konservatorė Rasa Juknevičienė.
Ji piktinosi, jog prezidentui priimant sprendimą dėl veto nė vienas jo patarėjas nebuvo susitikęs su Seimo komitetų nariais, taip pat Liustracijos komisijos nariais, buvusia jos vadove Dalia Kuodyte.
Kai kurie Seimo nariai prezidento V.Adamkaus dekretą, kuriuo jis grąžino Liustracijos įstatymą pakartotinai svarstyti, vadino nekonstituciniu, nes esą šalies vadovas negali kištis į Seimo procedūras, be to, turėjo pateikti kokius nors įstatymo pakeitimo siūlymus.
Tačiau, remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, prezidentas neprivalo teikti savo siūlymų.
"Prezidentas gali teikti siūlymus, gali neteikti. Jei įstatymas bus grąžintas į svarstymo stadiją, tai prezidentas pateiks savo siūlymus", - posėdyje sakė L.Bielinis.
Praėjusį penktadienį prezidentas V.Adamkus nepasirašė Seimo priimto naujo vadinamojo Liustracijos įstatymo, nes, jo vertinimu, įstatymo priėmimo procedūra ir turinys pažeidžia Konstituciją.
Šalies vadovas išsakė poziciją, kad priimant naują Liustracijos įstatymą nesilaikyta Seimo Statuto - nebuvo gauta Seimo Etikos ir procedūrų komisijos įvertinimo. Tokiu būdu esą buvo pažeista Konstitucijoje įtvirtinto įstatymų leidybos proceso stadijų seka.
Valstybės vadovas taip pat skeptiškai įvertino ir įstatymo turinį - esą siekiant istorinio teisingumo imamasi tik fragmentiškų priemonių. Jo vertinimu, jam pasirašyti pateiktas įstatymas iš esmės nesureguliuoja liustracijos proceso.
Šalies vadovas paragino parlamentarus kritiškai įvertinti jau įvykusį liustracijos procesą: siekti politinio sutarimo dėl jo tolesnės eigos, nustatyti aiškias taisykles ir apibrėžtus terminus.
Naujasis liustracijos procedūras nustatantis įstatymas, kuris apibrėžia ir KGB rezervo karininko sąvoką, priimtas spalio 11-ąją. Įstatymas nurodo, jog rezervininkai kartu su kadriniais sovietų specialiųjų tarnybų darbuotojais bei slaptaisiais bendradarbiais turi būti įtraukti į specialią įskaitą.
Jame nustatoma, kad rezervo karininkas yra asmuo, įtrauktas į buvusios Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų rezervą, kuris buvo KGB mobilizacinė dalis, skirta karo grėsmės, jo pradžios, stichinių nelaimių ar masinių riaušių metu, taip pat karo atvejais.
Įsigaliojus įstatymui, šį apibrėžimą atitinkantys asmenys turėjo būti įrašyti į buvusių sovietų specialiųjų tarnybų darbuotojų, slaptųjų bendradarbių bei rezervo karininkų įskaitą. Įskaitos sąraše atsidūręs asmuo būtų buvęs paviešintas, jei norėtų tapti Seimo nariu, prezidentu, europarlamentaru, teisėju, prokuroru ar eiti kitas nacionaliniam valstybės saugumui "jautrias" pareigas.
Įstatymas skirtas nustatyti apribojimus neprisipažinusiems buvusios sovietinio saugumo pareigūnams bei bendradarbiams.
Jie negalėtų eiti pareigų, į kurias skiria parlamentas, prezidentas, Seimo pirmininkas, Vyriausybė ar premjeras, jiems užkirstas kelias užimti aukštas pareigas ministerijose, dirbti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat nebūtų leidžiama būti prokurorais, dirbti Valstybės saugumo departamente (VSD pareigūnais), diplomatinėje tarnyboje ir panašiai.
Tuo tarpu prisipažinę sovietų saugumiečiai bei bendradarbiai šių sankcijų išvengtų.
Įstatyme taip pat užtrenkiamos durys prisipažinti pavėlavusiems. Buvusiame įstatyme numatytas terminas jau yra pasibaigęs, todėl nespėjusiems kitos galimybės naujasis įstatymas nesuteikia.
Pakeistasis įstatymas numato ir visiškai kitus Liustracijos komisijos veiklos pagrindus. Iki šiol ji dirbo visuomeniniais pagrindais. Pastaruoju metu komisija byrėjo - iš 5 buvusių narių tedirbo tik 3, trečaidienį pasitraukė dar vienas.
Naujajame įstatyme numatyta, kad komisijos veikla bus finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, ją sudarys 7 nariai, kurių po 2 siūlys prezidentas, generalinis prokuroras, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinis direktorius bei 1 VSD vadovas.
Bendrą komisijos sudėtį tvirtinti ketinama pavesti Seimui.
