Iškilmingą minėjimą sveikinimo kalba pradėjęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pasidžiaugė, kad šiandien Lietuva švenčia reikšmingų permainų liudijimą. „Lietuva yra žmonės – čia ir visur. Lietuva yra žinia aplink pasaulį. Lietuva buvo tas lūžio taškas devyniasdešimtaisiais ir tapo nuolatinio progreso valstybe“, – pažymėjo Seimo vadovas.
V. Pranckietis atkreipė dėmesį, kad mokyklas pradeda lankyti antroji nepriklausomybės vaikų karta. „Nepriklausomybėje gimusių vaikų vaikai, kuriems nepriklausomybės kūrimas – tai netgi šiek tiek mistinė pažintis. Todėl labai svarbu, kad laisvės kovų ir valstybės istorinė atmintis būtų perduodama iš kartos į kartą, kaip gyvoji atmintis, kad tai būtų gyvi pasakojimai ir kad jie taptų mūsų laisvės, mūsų nepriklausomybės ir mūsų atsparumo genu ateities kartose“, – pabrėžė Seimo Pirmininkas.
Linkėdamas visiems kurti pasitikėjimu grįstą ateitį drauge, Seimo vadovas V. Pranckietis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovams perdavė saugoti per šalį keliavusią knygą „Pasižadėjimas Lietuvai“, kurioje visi norintieji galėjo pažymėti savo moralinį įsipareigojimą Tėvynei. „Šimtmečio metais po Lietuvą keliavo Pasižadėjimų knyga, į kurią žmonių prašiau parašyti, ko linki Lietuvai ir ką norėtų dėl jos padaryti. Čia įrašyti 752 asmeniniai ir kolektyviniai pasižadėjimai valstybei – tai yra galimybė, o įgyvendinti – kiekvieno pareiga“, – sakė parlamento vadovas.
Šventiniame renginyje kalbėjusio Nepriklausomybės Akto signataro Egidijaus Bičkausko įsitikinimu, mūsų nepriklausomybė yra ir bus pati didžiausia vertybė, nesvarbu, kaip į ją bežiūrėtų didžiosios pasaulio galios. Politikus jis paragino išsamiau diskutuoti apie Lietuvos užsienio ir saugumo politiką. „Suprasdamas galimas konfliktines situacijas tarp šių galių puikiai suprantu, jog Lietuva nėra, nebus ir negali būti viena iš pagrindinių geopolitinių žaidėjų, tačiau, suprasdamas šių galių konfliktų pavojus būtent mums, nenoriu, kad Lietuva būtų tokių konfliktinių santykių viena iš žiežirbų ar katalizatorių. Viena ar kartu su kitais. Pati sau, ar kad ir nesąmoningai ar net norėdama įsiteikti ir vykdydama kitų valią ir sudarydama situaciją, kai ir dėl pačių mūsų veiksmų galime tapti derybų objektu ar vieta, kur spręstųsi pats konfliktas“, – tvirtino Signataras. Jo nuomone, mažos valstybės turi kurti išmintingą, santūrią, ne nuolankią, bet orią politiką.
Iškilmingo minėjime Seimo Pirmininkas V. Pranckietis kartu su Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos pirmininku prof., hum. m. dr. Zenonu Butkumi pasveikino 2019 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatę dr. J. Kozakaitę, kuriai įteikė diplomą ir atminimo dovaną.
Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos pirmininkas prof., hum. m. dr. Z. Butkus informavo, kad komisija, atidžiai išstudijavusi pateiktus projektus, iš 6 kandidatų laimėtoja išrinko dr. Justiną Kozakaitę, kuri pateikė mokslinio tyrimo projektą „Laisvės kovų kaina (partizanų palaikų tyrimai)“. Sveikindamas 2019 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatę prof. Z. Butkus pabrėžė, kad J. Kozakaitė savo moksliniu darbu stiprina Lietuvos mokslą ir kartu valstybingumą, ugdo pasitikėjimą Lietuva, jos visuomene, be to, tai yra vienas iš būdų kovoti su priešiškų jėgų skleidžiama dezinformacija. „Veiksmingiausias priešnuodis yra objektyvūs, pagrįsti moksliniai tyrimai. Galima sakyti, kad naujoji Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatė Justina Kozakaitė savo darbais plėtoja mokslą ir stato neįveikiamą užtvarą hibridiniams karams“, – pabrėžė prof., hum. m. dr. Z. Butkus.
2019 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatė dr. Justina Kozakaitė akcentavo, kad „Mano ir mano kolegų tikslas – tapti nenuginčijamais metraštininkais, kurie šiuolaikiniais moksliniais metodais gali įrodyti okupacinių jėgų žiaurumą. Bet dar svarbiau – įrodyti mums svarbių istorinių asmenybių egzistavimą praeityje. Ir neleisti, kad jų legenda būtų užpilta melu nepažymėtoje kapo duobėje.“
Iškilmingo minėjimo pabaigoje tradiciškai įteiktas visuomeninių organizacijų apdovanojimas – skulptūrėlė „Žinia“, skirta Kovo 11-ajai. Šiais metais Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Saulius Pečeliūnas už nuopelnus Lietuvai skulptūrėlę „Žinia“ įteiks rezistentui, politiniam kaliniui, Atgimimo metraštininkui Albinui Kentrai.
Iškilmingam minėjimui pirmininkavo Seimo Pirmininkas V. Pranckietis ir Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas.
