Antradienį Seimas po pateikimo palaimino LEO LT išformavimą numatantį, bet vyriausybės neįpareigojantį projektą, kurį teikia Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) parlamentarai Gintaras Songaila, Vaidotas Bacevičius ir Arimantas Dumčius.
Už tai, kad projektas būtų Seime svarstomas balsavo 59 Seimo nariai, prieš - vienas, o susilaikė 7 parlamentarai, toliau jis bus svarstomas gegužės 7 dieną.
Vyriausybei siūloma eiti į teismą
Dokumento preambulėje pažymima, kad pagal konstitucinį teisinės valstybės principą, kuris nustato, jog valdžios institucijos negali viršyti joms suteiktų įgaliojimų, valdžios galias riboja Konstitucija. Preambulėje pabrėžiama, kad Konstitucija veikia tiesiogiai ir kad įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie jai prieštarauja, negalioja. Apeliuodami į Konstitucinio Teismo (KT) 2009 m. kovo 2 d. sprendimą, parlamentarai teikia įstatymą, kuris pasiūlytų vyriausybei imtis visų būtinų teisinių veiksmų dėl turtinių bei kitų teisinių santykių, buvusių iki Sutarties dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo sudarymo, restitucijos, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos Civiliniame Kodekse ir kituose įstatymuose.
Prasidėjus restitucijos procesui, Vyriausybei būtų siūloma imtis visų būtinų teisinių veiksmų dėl 2008m. gegužės 20d. įvykdytos LEO LT, AB registracijos juridinių asmenų registre, teikiant ieškinį teismui dėl LEO LT pripažinimo neteisėtai įsteigtu.
Iniciatoriai taip pat siūlo pasiūlyti Vyriausybei imtis visų būtinų veiksmų ištirti Sutarties dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo sudarymo aplinkybes, įskaitant susitarimą dėl AB “Vakarų skirstomieji tinklai” privatizavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia, ir imtis visų būtinų teisinių priemonių dėl galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su šios sutarties sudarymu.
Tai reiškia, jog nebūtų priimtas politinis sprendimas likviduoti LEO LT, o tiesiog pasiūlyta vyriausybei dėl to bylinėtis teismuose.
TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma portalui „Balsas.lt“ tvirtino, jog tai pats logiškiausias kelias ir teigė, kad jis teisingesnis nei tas, kurį yra pasiūlęs frakcijos Tvarka ir teisingumas (TT) lyderis Valentinas Mazuronis. „Manau, kad čia neturi būti būti politinių sprendimų. Iš neteisės kylantį sandorį turėtų naikinti Teismas, o ne politikai. Kad nenutiktų taip, jog kita atėjusi dauguma vėl nubalsuos, kad projektas teisėtas ir nenaikintinas,“ – aiškino J. Razma.
Valentinas Mazuronis: paliekamos dviprasmybės
TT frakcijos vadovas V. Mazuronis portalui „Balsas.lt“ sakė su tokiu požiūriu nesutinkąs, nors ir neprieštrauja, kad dokumentai vienas kitą papildytų. „Ką tai reiškia pasiūlyti? Čia įžvelgiu dviprasmybę. Pirmiausia reikia kaip tik politinio sprendimo ir Seimo valios, kuria būtų patvirtintas neteisėto įstatymo ir sutarties naikinimas. Vyriausybę reikia įpareigoti imtis veiksmų, kurių ji dar kažkodėl nesiima pati.
Vos priėmus įstatymą dėl „Leo.LT aš kreipiausi į Generalinę prokuratūrą ir prašiau ginti viešąjį interesą. Man buvo atsakyta, kad įstatymas patvirtintas Seimo ir prokurorai negali, net ir gindami viešąjį interesą, prieš jį pasisakyti,“ – aiškino V. Mazuronis.
Viktoras Uspaskichas: tegul „Maxima“ stato
Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas sakė dar nežinąs, kuris projektas geresnis. „Žiūrėsiu diskusijų metu. Svarbiausia, kad valstybei tass papildomai nebekainuotų arba kainuotų kuo mažiau. Jei manęs klausytų, tai aš palikčiau „NDX energijai“ ir „Maximai“ tą LEO LT ir visą projektą. Išimkime iš ten "Lietuvos eneregiją" ir tegul jie stato, jei nori ką nors statyti,“- sako V. Uspaskichas.
KT: įstatymai antikonstituciniai
KT nutarė, jog steigiant Nacionalinį investuotoją pagal Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymą buvo nenustatytas “teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų įstatymo tikslo – sudaryti prielaidas naujos atominės elektrinės statybai – įgyvendinimą” ir kad tai prieštarauja Konstitucijai.
KT taip pat pripažino, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnyje “nėra nustatyti turto investavimo kriterijai, kurie leistų diferencijuoti valstybės turto investavimą atsižvelgiant į investuojamo turto specifiką ir reikšmę bendrai tautos gerovei bei kitas konstituciškai reikšmingas aplinkybes” ir kad tai prieštarauja Konstitucijai.
Anot KT, valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymoas „ta apimtimi, kuria pavedama Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti valstybės ir savivaldybės turto investavimo kriterijus, prieštarauja Konstitucijai ir teisinės valstybės principui”.
Taigi, Vyriausybė, vadovaudamasi Konstitucijai prieštaraujančiais valstybės ir savivaldybės turto investavimo kriterijais, priėmė 2008 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 331 „Dėl pritarimo sutarties su uždarąja akcine bendrove „NDX energija“ projektui ir įgaliojimų suteikimo“, o taip pat priėmė 2008 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 364 „Dėl valstybės turto investavimo ir įstatinio kapitalo didinimo“.
Seimas patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB „NDX energija“ pasirašyta Sutartis dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo (įskaitant visus jos priedus), kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo.
............
2008 metų gegužės 20 dieną įkurta LEO LT yra nacionalinė elektros energetikos bendrovė, per savo antrines įmones valdanti pagrindinę Lietuvos elektros energetikos sistemos dalį – elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus.
61,7 proc. LEO LT akcijų valdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 38,3 proc. – bendrovė „NDX Energija“.
Steigimąsi lydėjo visuomenininkų protestai, įtarimai neskaidrumu, aršūs politiniai debatai. Įkurta neva naujos branduolinės jėgainės statybai ir energetinių juungčių į Vakarus tiesimui bendrovė kol kas šia kryptimi beveik nepasistūmėjo. Vadinamojo nacionalinio investuotojo ir VST akcininkai už 2006 ir 2007 m., manipuliuodami bendrovės turto vertėmis, išsimokėjo šimtamilijoninius dividendus.
