„Atsparūs ir stiprūs būsime tiek, kiek turėsime valios priešintis, įgūdžių ir vietą gynybos planuose. Kuo daugiau žmonių visuomenėje žinos, ką daryti karo padėties, krizės atveju, tuo būsime stipresni“, – sakė L. Kasčiūnas, šią savaitę pristatydamas projektą Seime.
Po pateikimo už jį balsavo 105 Seimo nariai, susilaikė devyni parlamentarai. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.
Valstybės tarnybos įstatymo pataisa numato, kad mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymo programų anksčiau neišklausę tarnautojai tai padaryti privalėtų per metus nuo priėmimo į valstybės tarnybą.
Konservatorius L. Kasčiūnas siūlo, kad tokia nuostata įsigaliotų nuo kitų metų sausio.
„Valstietis“ Stasys Tumėnas NSGK vadovo klausė, ar valstybė turi tiek specialistų, kad visi valstybės tarnautojai galėtų išklausyti pilietinį pasipriešinimo kursą, kiek tam reikėtų lėšų.
L. Kasčiūnas teigė, kad projektui prašys Vyriausybės išvados, nes jo įgyvendinimui reikės finansų, bet sakė nemanantis, kad tai būtų gynybos biudžetui nepakeliami pinigai.
„Čia nėra koks nors didelis, prabangus pirkinys, efektyvios, sakykime taip, ginkluotės sistema, kuri turi didžiules kainas. Ne apie tai kalbame, kalbame tiesiog apie investiciją į protus, investiciją į žmones. Manau, kad čia yra iš esmės kelių milijonų klausimas, ne daugiau“, – sakė NSGK vadovas.
Pataisos aiškinamajame rašte nurodoma, kad Krašto apsaugos ministerija mokymus apie pasirengimą mobilizacijai, priimančios šalies paramos teikimą, pilietinį pasipriešinimą organizuoja nuo 2006 metų, tačiau jie privalomi tik į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įtrauktiems asmenims.
