Tokiu būdu, anot prezidento, mokėjimas už suvartojamą elektrą įmonėms būtų atidedamas penkeriems metams, skolą valstybei grąžinti verslas turėtų ilgiausiai per septynerius metus.
Teigiama, jog ši pagalbos priemonė galėtų būti taikoma dėl elektros kainų pokyčių, kurie darytų įtaką ekonominiam stabilumui ar verslo konkurencingumui.
Anot prezidento, šia pagalba galėtų pasinaudoti įmonės, kurių leistina naudoti galia yra ne mažesnė kaip 500 kilovatų (kW) arba faktinis elektros suvartojimas yra ne mažesnis kaip 500 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) per metus.
Anksčiau prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius sakė, kad leidus verslui „pasiskolinti“ elektros per mažesnį tarifą, šios lėšos būtų grąžinamos po 2030-ųjų, kai pagal nacionalinę strategiją Lietuva turėtų jau pilnai apsirūpinti vietine elektros generacija.
Pasak G. Nausėdos, ši priemonė prisidėtų prie spartesnio Lietuvos ekonomikos augimo, padėtų išlaikyti elektros kainos stabilumą įmonėms, kurių galutinėje produkcijoje ar paslaugose energijos sąnaudos sudaro reikšmingą dalį.
Preliminariais vertinimais, siūloma priemone Lietuvoje galėtų pasinaudoti apie 1,7 tūkst. kriterijus atitinkančių įmonių.
Numatant, kad kompensavimui būtų pateikta apie 80 proc. visų kriterijus atitinkančių įmonių prašymų, valstybei grąžintinų lėšų poreikis sudarytų apie 50 mln. eurų per metus.
Anot prezidento, Europos Sąjungos (ES) šalyse, kuriose pramonė sukuria žymią BVP dalį, taikomos įvairios energijos kainų augimo stabilizavimo priemonės, skirtos pramonės ir apskritai verslo konkurencingumui didinti.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
