Vienas pagrindinių pasibaigusios sesijos darbų - paskutinėmis jos dienomis priimtas daug diskusijų sukėlęs darbo santykius liberalizuojantis naujasis Darbo kodeksas, „Sodros“ ir pensijų sistemos reforma.
Darbo kodekse supaprastintas darbuotojų atleidimas, sumažintos išeitinės išmokos, padidintas leistinų viršvalandžių skaičius, sutrumpintos atostogos, numatyta platesnė darbo sutarčių tipų įvairovė.
Darbo kodeksas sulaukė protestų, jo kritikams tvirtinant, kad naujasis reguliavimas bus palankus tik darbdaviams, kai darbuotojų interesai pažeisti. Vyriausybė savo ruožtu sako, kad darbo santykių reforma leis pritraukti investicijų ir sukurti naujų darbo vietų.
Parlamentas taip pat priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, dėl kurio diskutuota kelerius metus, o Europos Komisija buvo pradėjusi pažeidimo procedūrą. Po aštrios dviejų stovyklų kovos parlamentas pasirinko konservatyvų embrionų šaldymą draudžiantį variantą, nugalėjęs liberalų požiūrį, kuris neriboja sukuriamų embrionų skaičiaus.
Tiek naujasis socialinis modelis, tiek Pagalbinio apvaisinimo įstatymas įsigalios, jei juos pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentūrą abiem atvejais jau pasiekė pirmieji prašymai įstatymus vetuoti.
Taip pat Seimas šią pavasario sesiją į įstatymus neribotam laikui grąžino šaukimą į kariuomenę, leido šauliams namuose laikyti didesnės galios ginklus, o priėmęs Pilietybės įstatymo pataisą užtikrino galimybę ją atkurti tarpukariu išvykusiems litvakams ir jų palikuonims.
Sesijos metu parlamentarai susirinko į 57 plenarinius posėdžius, kuriuose priėmė beveik 350 teisės aktų.
Seimas kasmet renkasi į dvi eilines – pavasario ir rudens – sesijas, taip pat gali būti šaukiamos neeilinės sesijos. Eilinė Seimo rudens sesiją prasidės rugsėjo 10 dieną, bet šis Seimas jos pilnai nebaigs, spalio mėnesį įvykus naujo parlamento rinkimams.
