Seimas priėmė rinkimų įstatymo pakeitimą, kuriuo nuo šiol apkaltos proceso tvarka pašalintas iš užimamų pareigų asmuo arba asmuo, kuriam panaikintas Seimo nario mandatas, galės būti renkamas Seimo nariu. Už šį rinkimų įstatymo pakeitimą balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 8, o 23 susilaikė.
Įstatymo pakeitimui įtakos turėjo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas dėl Rolando Pakso bylos prieš Lietuvą, kai buvo pripažinta, kad taikomos sankcijos yra neproporcingos ir prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.
Įstatymo pakeitimas sulaukė skirtingų nuomonių, vieni Seimo nariai tikino, kad turi būti keičiamos Konstitucijos nuostatos, nes įstatymas negali prieštarauti Konstitucijai, kiti svarstė, kad vieną kartą davęs priesaiką ir ją sulaužė, Seimo narys nebegali atstovauti tautai, nes tai tas pats, kaip santuoka prieš Dievą. Tačiau dauguma pritarė tų parlamentarų nuomonei, kurie teigė, kad tauta turėtų spręsti, kas turi jai atstovauti, ir gali pasirinkti, ar vėl pasitikėti atitinkamu asmeniu.
Nuo šiol Seimo nariu negalės būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, ne iki gyvos galvos, o tik keturis metus.
R. Paksas: tai protingiausias sprendimas
Remiantis naujuoju įstatymu, apkaltos būdu pašalintam prezidentui Rolandui Paksui atveriamas kelias į šių metų Seimo rinkimus.
Kaip ankščiau naujienų portalui Balsas.lt yra sakęs R. Paksas, tai yra protingiausias sprendimas visą laiką politikams deklaruojant, kad tauta išspręs tokius dalykus.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) lyderio nuomone, apskritai, jei žmogaus teisių konvencija yra ratifikuota Lietuvoje, tai yra šventa dogma įstatymų leidėjams. „Sulaukę tokios išvados praktiškai turėtume sugrįžti į nulinę situaciją ir kad man būtų leista kandidatuoti be jokių papildomų įstatymų“, – teigė jis.
K. Masiulis: priesaika – kaip santuoka
Tačiau Kęstutis Masiulis pasisakė prieš šią įstatymo pataisą. „Laikausi pozicijos, kad žmogui neturėtų būti sudarytos galimybės daug kartų laužyti priesaiką ir pažeidinėti Konstituciją. O mes sudarome prielaidas, kad tai darytų. Man Paksas visai nerūpi. Man rūpi Linas Karalius (Konstitucinis Teismas pripažino, kad L. Karalius pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai pratęstos Seimo sesijos metu keliavo po pietryčių Aziją, o tuo metu jo kolega Aleksandras Sacharukas už jį balsavo plenarinių posėdžių metu – aut. past.), kuris šiurkščiai sulaužė priesaiką ir pažeidė Konstituciją“, – piktinosi jis.
Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovo, jaunas žmogus, sulaužęs priesaiką, galės vidutiniškai kas 4–8 metus ją laužyti ir galės būti renkamas į Seimą ir nusiženginėti. K. Masiulis pabrėžė, kad priesaika – kaip santuoka ir jei susituokei prieš Dievą, tai susituokei, o jei jau pažeidei, tai pažeidei, todėl daugiau neturi būti suteikiama proga.
Pagailo R. Pakso
O štai Bronius Bradauskas šią situaciją apibūdino pasitelkęs į pagalbą medžioklinius terminus.
„Nežinau nei vieno šuns, kuris įsikandęs laikytų šerną penkis metus. Seime yra tokių, kurie auką nori laikyti penkis ar dvidešimt metų. Bet juk Seimo narys išrinktas ne 141 žmogaus, o šimtų tūkstančių. Staiga 141 nusprendžia už visą tautą. Tegul žmonės sprendžia, rinks jie ar nerinks. <...> Negalvokime, kad esame protingesni už visą tautą ir duokime jai spręsti šį klausimą“, – ragino socialdemokratų atstovas.
Vytenis Povilas Andriukaitis apskritai piktinosi, kodėl taip ilgai kankinamas R. Paksas. „Man gaila to žmogaus. <...> Kiek galime Paksą įkaitu laikyti?“, – kalbėjo jis ir siūlė keisti Konstituciją, kitaip naujai priimtas įstatymas jai prieštaraus.
Kosntantas Ramelis nesutiko su V. Andriukaičio nuomone, kad be Konstitucijos papildymo negalima klausimo išspręsti. „Šis pateiktas projektas labai objektyvus, pakankamai žmogus nubaudžiamas, lieka rinkėjų teismas, kurie įvertina ir apkaltą, ir savo žodį tartų rinkimų metu“, - teigė jis.
