Už tai, kad šio klausimo neliktų paskutiniame rudens sesijos posėdyje, balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 42, susilaikė 5 parlamentarai.
Atidėti rezoliucijos projekto pateikimą iki kito, sausio mėnesį vyksiančio posėdžio, paprašė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas.
„Europos Parlamente (EP) buvo priimta atitinkama rezoliucija, todėl norime padaryti klausymus URK“, – savo siūlymą motyvavo R. Motuzas.
Tuo metu konservatorius Žygimantas Pavilionis manė, kad rezoliucijos projektą reikėtų sugriežtinti.
„Pritarčiau tik ta prasme, kad galėtume sugriežtinti tą rezoliuciją. Suprantu, kad Amerika dabar siūlo tą „meduolių“ politiką, bet Europos Sąjunga (ES) yra tas botagas“, – sakė Ž. Pavilionis.
Kritikavęs rezoliucijos nukėlimą, liberalas Eugenijus Gentvilas sakė netikintis socialdemokratų pažadais.
„Manau, kad čia yra pažadas nutempti, numuilinti ir nesvarstyti“, – teigė E. Gentvilas.
Antradienį Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen planavo Seimui pateikti rezoliucijos projektą dėl Baltarusijos hibridinės atakos prieš Lietuvą, kurioje tokie veiksmai vertinami kaip keliantys grėsmę civilinei aviacijai, nacionaliniam ir visuomenės saugumui.
Anot dokumento projekto, tai „atitinka priešiškos, sąmoningos, kryptingos ir koordinuotos veiklos, remiamos kaimyninės valstybės ar su ja susijusių subjektų požymius“.
Iniciatorių nuomone, Lietuvos institucijos privalo šias veikas tirti ir vertinti ne kaip pavienius epizodus, „o kaip integruotą priešišką operaciją prieš Lietuvos valstybę“.
Reaguojant į kontrabandinių balionų ataką, rezoliucijos projekte pateikti pasiūlymai Lietuvos Vyriausybei ir Europos Sąjungos (ES) valstybėms bei institucijoms.
Vyriausybei Seimas ketino pasiūlyti nedelsiant kreiptis į ES valstybes nares ir NATO sąjungininkes, kurių patirtis bei gebėjimai atremiant panašias hibridines atakas galėtų būti pritaikyti apginant Lietuvą, o vėliau ir bendrai gynybai.
Jeigu hibridinės atakos prieš Lietuvą bus toliau tęsiamos, dokumento projekte kalbama apie galimas platesnio poveikio nacionalines priemones prieš neteisėtą Baltarusijos režimą.
Siekiant Baltarusijos režimo atsakomybės už organizuotus civilinės aviacijos saugumo pažeidimus, siūloma kreiptis į Tarptautinės civilinės aviacijos organizaciją.
Rezoliucijos iniciatoriai ragina suvienodinti ES ir NATO šalių bei kitų sąjungininkių sankcijas, taikomas Rusijai ir Baltarusijai, ypač jos naftos ir dujų, aviacijos, finansų, draudimo, turizmo sektoriams.
Buvo planuojama pasiūlyti įvesti ir naujas sankcijas druskos, rapsų, azoto trąšų importui iš Baltarusijos, taip pat įmonėms, eksportuojančioms į Rusiją ir Baltarusiją įrangą žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonėms šiose šalyse.
Pasiūlytų priemonių sąraše yra ir neapmuitintų kvotų panaikinimas Baltarusijos ir Rusijos žemės ūkio produkcijai, investicijų į Baltarusijos laisvąsias ekonomines zonas draudimas.
ELTA primena, kad po pastaruosius mėnesius vykusių kontrabandinių balionų iš Baltarusijos atakų Vyriausybė spalio pabaigoje nusprendė mėnesiui uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus su Baltarusija.
Vėliau siena buvo atidaryta, tačiau Lietuvos oro erdvė dar ne kartą buvo pažeista, veiklą stabdė Vilniaus oro uostas.
Dėl kontrabandinių balionų šauktas ne vienas Nacionalinio saugumo komiteto (NSK) posėdis, Baltarusijos hibridinės atakos klausimas aptarinėjamas įvairiais formatais šalies ir tarptautiniu lygiu, visoje Lietuvoje paskelbta ekstremalioji padėtis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
