Drįstu nesutikti su autoriumi.

Siekiant optimizuoti valdymą, skatinti savivaldumą, regionų plėtrą, kartu užtikrinant, kad viskas perduog nesusmulkėtų nesusiparapintų, reikia šalį - gal kiek dirbtinai federalizuoti.

Apskritis reikia sustambinti iki federacinių vienetų: Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir Pajūrio.

Vilnius turi būti išskirtas, su juo valstybė, kaip su sostine turi pasirašyti reprezentacinių paslaugų vykdymo ir atlygio už ją sutartį.

Spręsti kaip rinkti merus ar samdyti burmistrus reikia palikti vietos gyventojų plebiscitams kiekvienoje savivaldybėje.

Senas kretinas (gal ir jaunas) nesuvokia, jog naujoviška - centralizavimo tendencija turi ateitį. Tai, ką sugriovė lancberkistai - vykdomieji komitetai - ateitis.

Teisingai kalbama, bet autorius, minėdamas kazusus su administracinių vienetu pavadinimais, kažkodėl užmiršo svarbiausią aspektą: seniai aišku, kad turi būti ne rajonai ir ne savivaldybės, o sugrąžinti VALSČIAI (kaip pavadinimas, ne jų buvusios teritorijos). Per 17 metų nesugebėta atsikratyti sovietų primestų "rajonų".

Na jau Vilnių priskirti Dzūkijos sričiai tai būtų didžiausia nesąmonė. Vilnius visais laikais buvo Aukštaitijos krašto miestas .
O sumažinti apskričių skaičių gal ir nieko pasiūlymas. Nors savaime jis irgi turėjo savų pliusų - priartinti valdžią prie mažesnių miestų ir miestelių. (Nors ką ten, valdžia - visur ir visada - paprastam mužikui neprieinama)

Labai teisingai parasyta ir stebina komentatoriu pasyvymas. Paskui visi skusis, kad buvo "suadministruoti" pries savo valia...