Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ketinimą imti beveik penkių milijonų litų paskolą investiciniams projektams finansuoti pradėjo svarstyti miesto Tarybos komitetai. Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai kėlė klausimus, kuriuos derėtų užduoti Finansų ir ekonomikos komitetui, o pastarojo nariams parūpo tik viena – kodėl už skolinamus pinigus bus finansuojamas muzikos sklaidos projektas.
Priežasčių neįvardijo
Tarybos sprendimą dėl ilgalaikės paskolos ėmimo komitetuose pristačiusi Savivaldybės Finansų skyriaus vedėjo pavaduotoja Irmina Volskienė supažindino su skolinimosi limitu, kuris, pasak jos, neviršija pusės numatyto šių metų biudžeto lėšų. Taip pat teigė, kad poreikis skolinimuisi metų pradžioje buvo didesnis – beveik devyni milijonai litų, – tačiau paskolos suma sumažinta iki penkių su trupučiu milijono. Kodėl, mažinimo priežasčių neįvardijo.
„Skolintis galime tik investiciniams projektams, finansuojamiems iš ES fondų, numatyta vienuolika projektų. Jeigu lėšų poreikis bus mažesnis, paskola taip pat bus mažesnė“, – tvirtino I. Volskienė.
Vienu kartu – dėl patogumo
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai, tik pranešėjai baigus pristatinėti sprendimo projektą, iš karto pateikė klausimą – ar turime teisę skolintis ir ar nėra viršyti limitai? Pranešėja teigė, kad skolinimosi limitai nėra viršyti, tačiau galima skolintis tik investiciniams projektams, finansuojamiems iš ES fondų lėšų. Kiti politikai ėmė priekaištauti, kad tikroji Savivaldybės skola yra slepiama, o į bendrą sąrašą suplakami skirtingi investiciniai projektai.
„Menų inkubatoriaus kontroversiškas projektas ir logistikos projektas suplakami į vieną krūvą su socialiniais projektais. Reikėtų tai atskirti, nes jeigu esu už devynis, o prieš du, tačiau turiu balsuoti už viską kartu, tai turiu būti prieš visus projektus“, – samprotavo Stasys Tumėnas.
„Taryba yra pasisakiusi už Menų inkubatorių, kol nesibaigė teisiniai ginčai, kontroversija lieka ore“, – prieštarauti bandė kolega Juozas Pabrėža.
I. Volskienė į tokias politikų pastabas atsakė, kad visi investiciniai projektai sudedami į bendrą sąrašą, kad būtų patogiau: „Vienam projektui pinigų reikės pavasarį, kitam vasaros viduryje, tai kad nereikėtų eiti į Tarybą su skirtingais sprendimo projektais, sudėjome į bendrą sąrašą.
Slepia tikrąją skolą
Apie nuslėptą tikrąją Savivaldybės skolą „Šiaulių naujienos“ jau rašė. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Artūras Visockas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymiškai savivaldybių skola yra ribojama, tačiau skolos reikalavimai nėra įtraukiami į bendrą skolą. Šiaulių miesto savivaldybės administracija jau yra perleidusi savo keletą milijoninių skolų bankams. Tačiau tokie įsiskolinimai neįtraukiami į bendrą skolos sumą.
„Tai rodo, kad savivaldai nereikia taupyti. Kitaip tariant, bet kas gali brangiai atlikti darbus ir po to skolos reikalavimą perleisti bankui. Toks perleidimas paprastai yra brangesnis nei paskola. Tokia praktika neskatina taupyti ir yra nenormali“, – teigia A. Visockas.
Centrą steigia daug metų
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai turėjo ir daugiau pastabų. Nusistebėta, kodėl į vienuolikos investicinių projektų sąrašą įtrauktas ir Psichikos sveikatos centro steigimas. Pasak politikų, šio centro steigimui skolinamasi jau ne pirmet, tačiau ir vėl numatoma skolintis, o centro kaip nėra, taip nėra.
„Rangos darbai buvo apskųsti teismui, tad vėluoja. Bet dokumentacija yra parengta“, – tvirtino į komiteto posėdį paaiškinti situacijos iškviestas Savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vyr. specialistas Martynas Šiurkus.
Ekonomistams parūpo muzika
Tą patį sprendimo projektą svarstę Finansų ir ekonomikos komiteto nariai „užstrigo“ tik prie vienos eilutės: dalis paskolos pinigų (apie du šimtai tūkstančių litų) bus skiriama projektui „Per muziką atraskime Europos kultūrų dialogą“. Daugiau nei dešimt minučių politikai stebėjosi, kodėl numatoma skolintis su muzika susijusiam projektui, tačiau visiškai nekėlė klausimo, ar Savivaldybės administracija iš viso gali skolintis ir kodėl iš skolos žymiai didesnes sumas planuoja skirti skandalingiems projektams.
„Tai koofinansavimo lėšos, projektas vykdomas ne pirmet, gaunama nauda ne tik materialinė. Įgyvendindami tokį projektą muzikams padedame įsigyti muzikos instrumentų“, – politikams, atrodytų, savaime suprantamus dalykus (juk Šiaulius tarptautiniuose festivaliuose garsina akordeonistai, smuikininkai ir kiti talentingi muzikai) bandė aiškinti Savivaldybės Investicijų ir miesto skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė.
