Nors Lietuvos valdžia neriasi iš kailio, kad pagerintų santykius su Rusija ir Baltarusija, kviečiasi į svečius kaimyninės šalies diktatorių Aleksandrą Lukašenką, didelių poslinkių svarbiose srityse pasiekti nepavyksta. Neseniai Rusijos Dūmos komiteto pirmininkas atvirai dalyvavo prorusiška pasiskelbusios partijos steigime, Lietuvos pieno produktus Rusija toliau skelbia esant nuodingus, o Baltarusija ir toliau nė neketina bendradarbiauti tiriant 1991--ųjų sausio 13-osios žudynes. Įtariamieji toliau slepiami.
Generalinėje prokuratūroje gautas Baltarusijos generalinės prokuratūros raštas, kuriuo atsisakoma vykdyti Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos prašymus Sausio 13-osios įvykių byloje. Pakartotiniai reikalavimai atlikti baudžiamojo proceso veiksmus su Baltarusijoje esančiais įtariamaisiais V. U. (greičiausiai - Viktoras Uschopčikas - "Balsas.lt") ir S. J. šios valstybės teisėsaugos institucijoms buvo išsiųsti šių metų rudenį.
„Neigiamas Baltarusijos atsakymas nepakeis mūsų teisinio vertinimo, jog tai, kas Lietuvoje įvykdyta 1991-ųjų sausį prieš Lietuvos laisvės gynėjus, yra nusikaltimas – baudžiamasis persekiojimas bus tęsiamas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje“, – sakė Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka.
Pasak Sausio 13-osios bylą tiriančio Generalinės prokuratūros padalinio vadovo, Baltarusijos generalinė prokuratūra pakartojo savo poziciją, jog šių įtariamųjų veiklą ji vertina pagal tuo metu egzistavusios valstybės – TSRS – įstatymus – kaip siekį apsaugoti šios valstybės (TSRS) konstitucinę santvarką ir teritorinį vientisumą, todėl esą negali suteikti teisinės pagalbos.
Be to, remdamiesi Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos teisinės pagalbos sutartimi, Baltarusijos pareigūnai nurodė, jog jų šalies piliečių išdavimas užsienio valstybei ar proceso veiksmų atlikimas su jais kitos šalies teritorijoje negalimas. „Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos prašymų vykdymas šioje byloje prieštarautų esminiams Baltarusijos Respublikos įstatymų principams“, – rašoma atsiųstame pranešime.
Sausio 13-osios įvykių byla buvo baigta ir teismui perduota 1996 m. birželio 19 d. Tų pačių metų spalį vykusiame teismo posėdyje nuspręsta nagrinėti tik Lietuvos teisėsaugos žinioje buvusių kaltinamųjų padarytas veikas, o pasislėpusių nuo tyrimo įtariamųjų atžvilgiu surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą atskirti.
Baltarusija iki šiol atsisako išduoti Lietuvai generolą V.Uschopčiką, kuris įtariamas antivalstybinio 1991 metų sausio 13-osios valstybės perversmo byloje. Maža to, 2000-aisiais jis buvo paskirtas Baltarusijos gynybos ministro pavaduotoju.
Pernai, vizito Vilniuje metu, apie tai paklaustas A.Lukašenka Lietuvos žurnalistams tvirtino nežinąs tokio fakto. Pasak jo, Lietuvos prokuratūra pagal tarptautinę tvarką privalo kreiptis į jo šalies teisėsaugą ir gaus atsakymus.
Praėjus nepilniems metams nuo Lietuvos valstybingumo atkūrimo, 1991 metų sausio 13-osios naktį 14 žmonių žuvo ir šimtai buvo sužeisti sovietų okupacinei kariuomenei, sovietiniam saugumui (KGB) ir vietiniams kolaborantams pamėginus įvykdyti perversmą.
Po trejų teisminio nagrinėjimo metų už dalyvavimą antivalstybinių organizacijų veikloje, už kurstymą nužudyti laisvės gynėjus ir dėl kitų nusikaltimų apkaltinamieji nuosprendžiai paskelbti Mykolui Burokevičiui, Juozui Jermalavičiui, Juozui Kuoleliui, Leonui Bartoševičiui, Stanislovui Mickevičiui ir Jaroslavui Prokopovičiui. 2008 m. vasario 19 d. Europos žmogaus teisių teismas priėmė sprendimą atmesti M. Burokevičiaus ir kitų nuteistųjų šioje byloje pareiškimus ir konstatavo, kad Lietuvos prokuratūra ir teismai tinkamai pritaikė teisės normas ir proceso metu nepažeidė žmogaus teisių.
Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže
