Nemuno žemupyje jau gaudomos stintos. Į Atmatą, Skirvytę, Pakalnę stintos neršti pradėjo plaukti šiomis dienomis.
Stintų sezonas priekrantėje ir mariose žvejams šiemet nebuvo palankus. Iš jūros „paimti“ žuvis žiemą trukdė dažnos audros. Nesidžiaugė gerais laimikiais verslininkai ir mariose.
Anot marių žvejų „Lampetros“ susivienijimo vadovo Virginijaus Domarko, kai kurie rusniškiai Nemuno deltos upėse ir prie jų žiočių jau pakėlė pirmuosius pavasarinės žūklės stintų valksmus. Jie, deja, nėra tokie gausūs, kaip tikėtasi.
Siekdamos pataisyti piniginius reikalus verslinės žvejybos įmonės į pavasarinę stintų žūklę dėjo daug vilčių. Žvejai mano, kad, savaitgalį orams dar labiau sušilus, neršti plaukiančių žuvų padaugės ir valksmai bus gausesni.
Žuvys iš marių neršti į upes kiekvieną pavasarį atplaukia skirtingu metu. Tai priklauso nuo orų. Paprastai stintos pradeda neršti, kai paros temperatūra būna 7-9 laipsniai.
Neršto metu stintos praranda budrumą ir tampa ypač lengvu laimikiu. Jų galima prisigaudyti upių vandenį košiant net paprasčiausiu graibštu.
Pasigirsta vis daugiau mokslininkų komentarų, kad neršiant stintoms jų žvejybą Nemuno deltoje reikėtų, jei ne uždrausti, tai bent riboti.
Rusnėje prasidėjus stintmečiui, žvejams verslininkams į „pagalbą“ iš visos Lietuvos skuba ir mėgėjai.
Svečius iš žemyno traukia potvynių apsemtos pievos, kleganti parskridusių paukščių, čia nutūpusių pailsėti, karalija ir noras, jei ne pasigauti, bent iš vietinių žvejų verslininkų nusipirkti šviežių agurkais kvepiančių žuvų.
Adelė Žičkuvienė
