tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiuo metu norėdami prasitęsti jau vartojamus vaistus gyventojai dėl to turi kreiptis į gydytoją. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia naujovę – jei liga kontroliuojama, paciento geriamus vaistus po tam tikro laiko galės pratęsti ir vaistininkas. Vis tik pačios vaistinės nuogąstauja, kad gera idėja gali būti palaidota biurokratizmo liūne.

Šiuo metu norėdami prasitęsti jau vartojamus vaistus gyventojai dėl to turi kreiptis į gydytoją. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia naujovę – jei liga kontroliuojama, paciento geriamus vaistus po tam tikro laiko galės pratęsti ir vaistininkas. Vis tik pačios vaistinės nuogąstauja, kad gera idėja gali būti palaidota biurokratizmo liūne.

REKLAMA

Dabartinė tvarka tokia, kad kompensuojamųjų vaistų receptą lėtinėms ligoms gydyti galima išrašyti ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

Planuojama, kad tokį receptą gydytojas galėtų išrašyti metams, tačiau po šešių mėnesių, jei pacientas nepageidaus kitaip, jam nebereikės grįžti pas gydytoją. Užtektų apsilankyti vaistinėje, kur įvertinus paciento būklę, jam būtų pratęstas vaisto receptas. 

Tačiau tai bus įmanoma tik tais atvejais, kai paciento būklė lieka stabili. Jei ji pasikeitusi, žmogus vaistininko bus nukreiptas grįžti pas gydytoją.

REKLAMA

Tokią tvarką sveikina tiek vaistinės, tiek pacientai, pozityviai į pokyčius žiūri ir gydytojai – tai padėtų sumažinti patekimo pas juos eiles. Vis tik pastarieji pažymi – labai svarbu, kad pacientas, jei jo sveikatos būklė nėra stabili, tokia galimybe neskubėtų naudotis „lengva ranka“. Vaistinės tuo metu nuogąstauja, kad tokia tvarka gali likti galioti tik „ant popieriaus“.

REKLAMA

Vaistininkas po pusės metų galės „atrakinti“ receptą

Plačiau apie ruošiamus pokyčius papasakojusi sveikatos apsaugos ministro patarėja Alina Sakalauskienė visų pirma patikslino, kad šiuo atveju reikėtų kalbėti ne apie vaistininko pratęsiamą receptą, bet galimybę „atrakinti“ gydytojo išrašytą receptą.

„Vaistininkas ne pratęs receptą, bet tęstinai išduos gydytojo išrašytą ilgalaikį receptą. Kitaip sakant, kalbama apie farmacinės rūpybos paslaugą, kurios esmė yra receptinių vaistinių preparatų tęstinis išdavimas, kai receptas yra išrašytas ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui“, – aiškino ji. 

REKLAMA

SAM specialistė priminė, kad vaistinės jau seniai siekia daugiau dalyvavimo sveikatos sistemos veikloje – jos jau dabar skiepija gyventojus, teikia kitas farmacinės rūpybos paslaugas. 

„Tai jokiu būdu nebus prievolė, o galimybė tiek vaistininkams, tiek gydytojams, tiek pacientams. Kai pacientas yra stabilus, mažiausiai jau 6 mėnesius vartojęs tą vaistą, gydytojas gali nuspręsti išrašyti ilgalaikį receptą 12 mėnesių. Bet turbūt niekas nenori, kad tas receptas 12 mėnesių būtų „paleistas“ be jokios priežiūros. Taigi išrašytas receptas galios 6 mėnesius ir tada vaistininkas po konsultacijos, patikrinęs, ar nėra vartojimo problemų, turės galimybę „atrakinti“ receptą dar 6 mėnesiams.

REKLAMA
REKLAMA

Bet tai nereiškia, kad tokiam laikui pacientas ir turės pirkti vaistus. Receptas tiesiog bus „atrakinamas“, jis galioja dar 6 mėnesius arba mėnesį, jei vaistininkas atras vaistų vartojimo problemų. Tuomet pacientas turės grįžti pas gydytoją. Schema yra tokia, kad gydymą skiria gydytojas, bet po 6 mėnesių galios paciento priežiūrai dalinai įgyja ir vaistininkas“, – kalbėjo A. Sakalauskaitė.

Ji pridūrė, kad šiuo metu statistika nėra džiuginanti – tik 50 proc. vaistų vartojama, taip, kaip išrašyta, todėl išsiaiškinti, ar pacientas teisingai vartoja vaistus yra labai svarbu: „Dėl to įvairios problemos vėliau ir kyla, kai to nesilaikoma.“

REKLAMA

Galėtų pradėti veikti 2024 metais

SAM specialistė nurodė, kad šiuo metu jau yra aptariami galutiniai šios paslaugos sprendimai.

„Suderinimas susijęs su dviem dalykais – teisiniu reglamentavimu ir techniniu įgyvendinimu. Yra veikianti darbo grupė, sudaryta iš mokslo institucijų, pacientų, gydytojų, vaistininkų, valstybinių institucijų atstovų – ji darbą, numatydama bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, ketina baigti iki kovo 1 d.“ – nurodė SAM atstovė.

REKLAMA

Taigi išrašytas receptas galios 6 mėnesius ir tada vaistininkas po konsultacijos, patikrinęs, ar nėra vartojimo problemų, turės galimybę „atrakinti“ receptą dar 6 mėnesiams.

Vis tik tvarkos įgyvendinimo dar gali reikėti palaukti – tęstinių receptų tvarka negali būti atsieta nuo ESPBI ir e.receptų posistemės modernizavimo projekto. Jo numatyta pabaiga – 2024 m. pirmas ketvirtis.

„Bijome kažką žadėti, nes pasitaikė, kad užtrunka projektai, bet bent tokia yra sutartis“, – sakė A. Sakalauskienė.

REKLAMA
REKLAMA

Turės atsakyti į klausimyną

Jos aiškinimu, nebus konkrečių vaistų sąrašo, kurie galės būti pratęsiami vaistininko, o pagrindinis kriterijus bus paciento būklės stabilumas. Tam įvertinti vaistininkas panaudos klausimyną.

„Tą galės daryti nebūtinai išplėstinės praktikos vaistininkas, bet ir kitas vaistininkas, tačiau jis privalės turėti tam tikrą kvalifikaciją, praeiti specialų mokymą. Farmacijos rūpybos paslauga, kaip numato jos apibrėžimas, turi būti dokumentuojama. Kitaip tariant, tai bus neilgas klausimynas – apie 10–11 klausimų, kurį vaistininkas užpildys kartu su pacientu. Ir bus numatytas algoritmas, kaip vaistininkas turėtų reaguoti gavus vienus ar kitus atsakymus“, – aiškino pašnekovė.

REKLAMA

Pasak ministro patarėjos, ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi, kad paslauga išpopuliarės ir prisidės net prie eilių mažinimo:

„Aišku, tai nėra staigiai padaroma. Labiausiai tvarka skirta tad, kad pacientas gautų papildomo dėmesio, ypač spręsti vaistų vartojimo problemas, kad gydytojai galėtų užsiimti diagnostika ir gydymu, o vaistininkas – paciento vaistų vartojimo problemomis. Taip pat taip vaistininkai labiau galėtų įsilieti į mūsų sveikatos sistemą, nesijausti pardavėjais, dėl ko dažnai skundžiasi. Bet viskas priklauso nuo gydytojo – jei jis mato, kad gali „paleisti“ pacientą, tuomet viskas gerai, bet dėl to sprendžia tik gydytojas.“ 

REKLAMA

Nukrauti biurokratizmą nuo šeimos gydytojo pečių

Daugiau nei 20 metų praktinio darbo patirtį turintis gydytojas patvirtino, kad prie tam tikrų ligų, pavyzdžiui, diabeto, astmos, receptą dar pusmečiui galėtų pratęsti ir vaistininkas. Jis pažymėjo, kad taip pat vienareikšmiškai būtina kuo daugiau medicininio darbo reikėtų perkelti tiek slaugytojams, tiek farmacininkams.

„Gydytojas turėtų įsikišti tik tada, kai reikia, kai vaistai veikia per silpnai ar per stipriai, yra netoleruojami, kai yra klausimų dėl vaistų keitimo. Tikrai būtumėm už tai, kad daugiau į visą šį procesą galėtų įsikišti ir farmacininkai. Aišku, kitas dalykas – reiktų pasirodyti pas gydytoją kartą per metus, kad jis pamatytų pacientą, įvertintų jo bendrą būklę“, – komentavo jis.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak gydytojo, labai praverstų ir tai, kad vaistininkas galėtų padėti žmogui išsiaiškinti, kiek jis dar turi tablečių ir kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją dėl jų pratęsimo.

„Pasitaiko tokių atvejų, kai žmogus užsirašo pas gydytoją, nes baigiasi vaistai, bet e.sistemoje pasižiūrime, kad jis dar turėtų turėti vaistų, nes turi nusipirkęs. Tada turime konfliktą, tad būtų gerai, kad vaistininkas sužiūrėtų sistemoje, kiek dar laiko kokių vaistų pacientui užtenka ir kada jau reikėtų iš anksto rašytis pas gydytoją. O gal kokių gali ir vaistininkas parduoti be recepto, jei nekompensuojami. 

REKLAMA

Būna, kad gydymas keičiamas, pacientas vietoj visos tabletės, nes vaistas stipriai veikia, vartoja pusę ir tada faktiškai žmogus vaistų turės dvigubai ilgesniam laikui. Tai vieni vaistai baigsis po 3 mėnesių, kiti – po pusės metų, viskas išsiderina, tai gal čia farmacininkas suskaičiavęs padėtų susigaudyti, kada jau kreiptis pas gydytoją. Svarbu, kad būtų skirtingų vaistų koordinavimas. Dabar tai kažkiek daro slaugytojos, bet įprastai patys pacientai rašosi pas gydytoją ir užima brangų laiką“, – komentavo A. Bleizgys. 

REKLAMA

Nors sergant kai kuriomis būklėmis pacientui tenka grįžti ir dažniau nei kas metus atlikti tam tikrų tyrimų, kitais atvejais gydytojas tikrai mato logikos, kad gerai besijaučiančiam pacientui nereikėtų kas 3, 6 mėnesius ateiti pas gydytoją vien dėl vaistų pratęsimo:

„Pas gydytoją turėtų ateiti tie, kuriam būtina gydytojo kvalifikacijai priskiriama pagalba. Apskritai kalbant apie lėtinių ligų kontrolę, čia reikėtų, kad daugiau pasiskirstytų slaugytojams, sveikatos vadybininkams.“

REKLAMA

Turi nuogąstavimų, ar realiai paslauga pradės veikti

Nors šiuos pokyčius vaistinės pasitinka su džiaugsmu, tačiau išsako ir nuogąstavimus, kad viskas gali pavykti ne taip sklandžiai.

„Senstant visuomenei susiduriame su tuo, kad vis daugiau žmonių auga poreikis, jog asmens sveikatos priežiūros sistemos paslaugos jiems būtų pasiekiamos tiek arčiau namų, tiek greičiau. Vienas iš tokių sprendimų yra suteikti galimybę vaistininkams, kai gydytojas pritaria, pratęsti kompensuojamuosius receptus vaistinėje“, – komentavo Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Pasak jos, už galimybę kompensuojamųjų vaistų receptus prasitęsti vaistinėse pasisakė ne tik šeimos gydytojai, bet ir patys šalies gyventojai:

„70 proc. gyventojų, dalyvavusių bendrovės „Spinter tyrimai“ vykdytoje apklausoje, mano, kad kompensuojamųjų vaistų recepto pratęsimas vaistinėje būtų naudinga paslauga. Be kita ko, tokia paslauga jau veikia 19-oje Europos Sąjungos valstybių.“

Vaistinių asociacijos pirmininkė patikino, kad iš esmės pagrindiniai strateginiai sprendiniai ministerijoje rasti, tačiau nuogąstaujama, jog per didelis valdžios institucijų noras biurokratizuoti šios idėjos įgyvendinimo mechanizmą gali sužlugdyti ir pačią idėją.

REKLAMA

„Būtų galima sveikinti, kad po ilgų kalbų pereinama prie darbų. Deja, turime rimtų abejonių, ar pacientai galės praktiškai pasinaudoti šia paslauga, nors ji ir būtų įteisinta teisės aktais. Šiuo metu numatyta, kad receptų pratęsimo paslaugos teikimui vaistinėje turėtų būti nustatyti išskirtiniai reikalavimai. 

Tai yra, jai turėtų būti sukurta speciali vieta – atskiras kabinetas arba užtvaromis atitverta kita vieta. Kitaip tariant, atėjęs į vaistinę pacientas šios paslaugos negalėtų gauti prie aptarnavimo langelio, o atstovėjęs eilę turėtų vėl eiti į kitą vietą ar patalpą, ten užpildęs anketą vėl grįžti prie vaistininko su prašymu pratęsti receptą arba netgi ateiti kitu, jam paskirtu laiku“, – komentavo K. Nemaniūtė-Gagė. 

Reikalavimai pertekliniai

Pasak jos, tokie reikalavimai yra pertekliniai ir vargu ar bus paprastai įgyvendinti praktikoje. Pašnekovė dėstė, kad receptų pratęsimo paslauga nelabai kuo skiriasi nuo paprastai vaistinėje suteikiamos farmacinės paslaugos, kai išduodami receptiniai vaistai. 

„Ir tuo, ir tuo atveju yra aptariama gyventojo sveikata, esantys negalavimai ir užduodami klausimai. Atėjęs žmogus į vaistinę paprastai atsistoja prie vieno langelio ir tikisi sulaukti vaistininko konsultacijos ar farmacinės paslaugos. 

REKLAMA

O šiuo metu siūloma receptų pratęsimo paslaugą reglamentuoti kur kas griežčiau nei receptinių vaistų išdavimą. Paslaugai reikėtų užsirašyti iš anksto ir atvykti numatytu laiku. Tai sukels didelių nepatogumų pacientui, jei jis vieną paslaugą – recepto pratęsimo - gaus atskiroje patalpoje ar vietoje, o po to dar kartą turės stoti į eilę jau prie kito langelio paties vaisto išdavimui. Darbingo amžiaus gyventojas tiesiog nenorės vaikščioti kelis kartus į paskirtą vizitą ir taip gaišti savo laiką“, – aiškino vaistinių asociacijos atstovė. 

K. Nemaniūtė-Gagė tvirtino, kad suderinus teisės aktus į konkrečius darbo organizavimo ir darbo planavimo niuansus valstybinės institucijos nebeturėtų kištis. 

„Turime bendrus principus, metodikas, tačiau kuomet pradedame kalbėti, kurioje vietoje būtina pastatyti kėdę, kurioje vietoje būtina vienų klausimų klausti pacientų, o kurioje – kitų, „užsiveliam“ į nesibaigiantį biurokratinį ir administracinį liūną, ir taip jokia nauja paslauga vaistinėse neatsiranda.

Turime „puikų“ pavyzdį su farmacinės paslauga įkvepiamuosius vaistinius preparatus vartojantiems pacientams. Visos metodikos aprašytos, darbo grupės ministerijoje dirbo metus ar ilgiau, na ir tokios paslaugos tiesiog nėra vaistinėse dėl tų pačių perteklinių administracinių reikalavimų. Tad matau didžiulę riziką, kad ir šiuo atveju viskas liks tik popieriuose“, – apgailestavo ji. 

Gydytojai tik dėl įvaizdžio.Vaistininkai daugiau už juos išmano.
Mūsų medikai dirba labai nerūpestingai ir ką?
Ne visi bet dauguma...
O kam iš viso tie receptai?
O kam iš viso tie receptai?
Jei gydytojas nesirūpina, kaip tie vaistai veikia, ar nepasireiškia šalutiniai poveikiai, ar nereikia jų keisti efektyvesniais ir turinčiais mažiau šalutinių poveikių, kam iš viso reikalingas šaimos gydytojas? Dėl būtinų pas specialistus patekti siuntimų tik sukuriantis dar daugiau problemų, nes gavus siuntimą dažnai per tuos du mėnesius nepavyksta užsiregistruoti. Tada tenka laukti naujo siuntimo, o po to dar du mėnesius bandyti laimėti talonų pas specialistą loterijoje. Tai gal lėtinėms ligoms gydyti išrašyti receptai turėtų galioti bent metus arba net kai kurioms lėtinėms ligoms kontroliuoti skirti vaistai turėtų būti iš viso parduodami be receptų, kai juos išrašyti gali net ne gydytojas.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų