Rumšiškėse įsikūrusiame Lietuvos liaudies buities muziejuje jau kitais metais turėtų iškilti senovinė medinė bažnyčia.
Muziejaus Miestelio teritorijoje nuspręsta atkurti Sasnavoje (Marijampolės savivaldybė) stovėjusią medinę bažnyčią.
"Muziejuje jau seniai buvo numatyta statyti medinę bažnyčią, tačiau tokios rasti jau buvo beveik neįmanoma. Tos, kurios tiko pagal dydį, architektūrą, buvo naudojamos. Galiausiai radome Sasnavos bažnyčią", - BNS pasakojo muziejaus atstovė spaudai Teodora Morkūnienė.
Bažnyčia, kuriai suteiktas Šv.Mergelės Marijos gimimo vardas, bus atkuriama pagal išlikusius 1939 metais darytus brėžinius, archyvinę medžiagą, ikonografiją, nes tikroji, stovėjusi Sasnavoje, jau sunykusi.
Anot T.Morkūnienės, taip bus bandoma pratęsti ir senąsias tradicijas.
"Kadangi medinių bažnyčių statymo tradicija šalyje jau yra nutrūkusį, norime atkurti sąsają su praeitimi, vėl statyti iš medžio, kas lietuviams buvo būdinga daug šimtmečių", - kalbėjo muziejaus atstovė.
Šiuo metu muziejaus Aukštaitijos etnografiniame regione yra medinė kapinių koplyčia, į Rumšiškes perkelta maždaug prieš 30 metų.
Pirmoji Sasnavos koplyčia pastatyta 1817 metais ant Sasnos upės kranto buvusiose kapinėse. Šalia suręstas namelis kunigo šeimininkei bei vargonininkui gyventi ir nedidelis tvartelis. Kunigas į Sasnavą atvažiuodavo iš Marijampolės, tad klebonijos nereikėjo. 1890 metais pristatytas priestatas, jame įrengta nauja koplyčia, o sienoje iškirsta didelė arkinė anga.
Pastato išorė buvo nesudėtinga, be dekoro. Fasadus skaidė stačiakampiai langai Bažnyčios sienos apkaltos vertikaliomis lentomis. Šiaurinėje sienoje, atkreiptoje vieškelio link, buvo pagrindinis įėjimas. Viršuje buvo iškilęs aukštas stogas su bokšteliu ant kraigo.
1952 metais bažnyčią nugriovus, kai kurie liturginiai objektai buvo perkelti į mūrinę bažnyčią.
Panašaus plano ir tūrio medinės bažnyčios 18 -19 amžiuose statytos Lenkijoje, Švedijoje, Suomijoje ir kitur. 18 amžiuje daugiakampės bažnyčios ręstos ir Lietuvoje.
1966 metais įkurto Lietuvos liaudies buities muziejaus pagrindą sudaro gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, perkelti iš įvairių Lietuvos regionų - Aukštaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos, Žemaitijos, Mažosios Lietuvos.
Muziejaus rinkinį sudaro 80 tūkst. kilnojamų ir 180 nekilnojamų eksponatų. Tai visų pagrindinių Lietuvos etnografinių regionų pastatai ir įvairiais laikotarpiais žmonių buityje naudotų daiktų kolekcijos - baldai, audiniai, indai, darbo įrankiai, ikonografinė medžiaga ir kt.
Rumšiškėse organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai, koncertai, tradicinės kalendorinės ir šeimos šventės, amatų-verslo dienos, vyksta žirgų sporto varžybos.
