Todėl dabar, kai formuojamas kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetai, Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) prabilo apie tai, ką` reikėtų daryti ir kaip keisti savivaldybių finansavimą, kad jos galėtų pradėti lipti iš duobės, o ne dar giliau į ją klimpti.
LSA direktorės Romos Žakaitienės teigimu, suvaldyti skolas ir pradėti lipti iš duobės savivaldybėms trukdo tai, kad jos yra tapusios situacijos įkaitėmis - esama biudžeto formavimo tvarka, užuot motyvavusi savivaldybes daugiau užsidirbti, verčia jas būti išlaikytinėmis.
,,Ypač grėsmingai pradėti įsiskolinimai verslui. Per penkerius metus jei išaugo tris kartus“, - sakė ji, pabrėždama, kad jeigu skolos toliau augs, ,,Gali būti, kad po 2 metų kai kurios savivaldybės negalės skolintis net europiniams projektams” skolintis”, - sakė ji.
Pasak R. Žakaitienės, dabartinė sistema yra tokia, kad savivaldybės pradėjo trūkti pajamų savarankiškoms funkcijoms vykdyti, todėl jos ėmė gauti bendrąsias dotacijas.
,,Todėl valstybė tarsi pašalpą skiria savivaldybėms bendrosios dotacijos kompensaciją, kuri leidžia joms išgyventi ir atlikti įstatymų numatytas funkcijas. Ji reikalinga todėl, kad nuo 2011 metų savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis buvo sumažinta“, -sakė ji.
R.Žakaitienės teigimu, jei niekas nesikeis, toliau didės savivaldybių įsiskolinimai, jos negalės atlikti savo funkcijų, bus įšaltyti bendruomenėms svarbūs projektai, ir nebus verslo susidomėjimo atsirasti savivaldybėse, nes ,,savivaldybė kuri vėluoja atsiskaityti už prekes ir atliktus darbus vertinama kaip savivaldybė, kurioje nereikia investuoti“.
R.Žakaitienė taip pat pabrėžė, kad jei padėtis nesikeis, skolos didės, o savivaldybės negalės vykdyti savo funkcijų, bus įšaldyti svarbūs projektai, o verslas neis į savivaldybes, ,,nes ta savivaldybė, kuri turi daug skolų, vėluoja atsiskaityti už paslaugas, prekes, atliktus darbus, vertinama kaip nepalanki investicijoms. Ji taip pat pažymėjo, kad valdžia planuoja, jog po kelerių metų savivaldybių biudžetai negalės būti deficitiniai. ,,tai reiškia, kad savivaldybės visai negalės įgyvendinti europinių projektų“, - įspėjo R. Žakaitienė.
Tačiau ji taip pat sakė, kad pastaruoju metu su vyriausybe pavyko susitarti, kad reikia grįžti prie tvarkos, kuri buvo taikoma iki 2011 metų.
,,Jei savivaldybės gaus didesnę GMP dalį, ir daugiau pajamų liks savivaldybėse, o valstybė vėl ims dalintis GPM su savivaldybėmis, padėtis turėtų gerėti. Savivaldybių biudžetai turėtų didėti maždaug 100 mln. litų, bet pajamų augimą dėl to pajustų tik 14 savivaldybių, o kitos ir toliau gautų kompensaciją“, - sakė ji. Todėl LSA siūlo kad ,,pašalpa“, kurią krizės metais gavo savivaldybės, būtų pakeista bendrąja dotacija, kuri būtų įtvirtinta biudžete.
,,Tam reikėtų, kad būtų skirta ne 100, o 200 mln. litų, ir tada augimą pajustų visos savivaldybės“, - sakė R. Žakaitienė. Jos teigimu, augant savivaldybių ekonominiam savarankiškumui atsirastų daugiau prielaidų mažėti emigracijai, o bendruomenių poreikiai būtų patenkinami geriau.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, priminęs, kad verslo organizacijos su socialiniais partneriais prieš kelerius metus buvo pasirašiusios nacionalinį susitarimą, tačiau pažadai, kad savivaldybių problema bus sprendžiamos, taip ir liko pažadais, pabrėžė, kad ,,savivaldos biudžetas turi būti formuojamas iš ekonominių mokesčių, tai gali būti PVM, pelno mokestis, apyvartos mokestis“.
Anot D. Arlausko, savivaldybių įsiskolinimai verslui pastaruosius kelerius metus didėjo, tačiau svarbiausia – ne skolos dydis, o tai ar savivaldybės pajamos leidžia atiduoti skolas. ,,Yra savivaldybių, kurios negeneruoja tiek pajamų – nors įsiskolinimas nėra didelis, bet atsiskaitymo galimybės yra mažos“, - aiškino jis.
Pabrėžęs, kad Pasvalys dar ne visai prasiskolinęs, nors įgyvendina ne vieną projektą, šios savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas sakė, kad kreikia, jog ,,valdžia pasitikėtų savivalda, kad ji būtų savarankiška, o žmonės galėtų ja pasitikėti“.
,,Leiskite savivaldybėms susirinkti (pinigus) pačioms”, - tai pasak R. Žakaitienės, esminis dalykas, kuris leistų pagerinti situaciją savivaldybėse.
