o kodėl ant paminklo data : 1944-1956 m. Gal kažką sumaišė?
Šiaip tai visur datuojama 1944-1953 - kai buvo suimtas J. Žemaitis - Vanagas. Arba tada 1944-1965 - kai žuvo Karaujelis ir Končius - paskutiniai kovinėse KGB operacijose žuvę partizanai.?????

Ką bendro turi partizanai ir dabartiniai samdiniai -profai, šaudantys talibus (kurie, beje, gina savo Tėvynę ir idėjas nuo kryžiuočių, tame tarpe žaliukų lietuvių)?.
Tai kad norisi sukurti tradicijas - valio - bet tęstinumas - giliai abejotinas. Gal reikėjo kažką kitą pasirinkti.
Kažkaip nesiderina.

to Ice, 1:3 yra grynai teorinis puolančiųjų ir besiginančiųjų jėgų santykis. Ir niekur nėra nustatyta, kad tokiu santykiu būna nuostoliai. Imkime Barbarosą. Jėgų santykis buvo maždaug 1:1 (nekalbant apie tankus ir aviaciją), o kokiu santykiu buvo nuostoliai???
Santykis 1:3 kaip taisyklė būdavo žuvusiųjų ir sužeistųjų. Jei žuvo 400, tai turėjo būti sužeista virš 1000, bet tada gaunasi visai fantastiniai skaičiai.
Turint mintyje, kad iš vienos pusės kovojo gerai apmokyti baudėjai, iš kitos - prastai ginkluoti paprasti kaimo berneliai, nuostolių santykis turėjo būti ir buvo baudėjų naudai.

Remiui - skaičiau ne tik tavo nurodytą tekstą, bet ir mūšio aprašymus "Kalvarijos kronikoje", "Bernardinuose" ir kitur. Su visa pagarba žuvusiems partizanams tenka konstatuoti, kad visuose straipsniuose nėra jokių enkavėdistų nuostolių įrodymų, vien tik mitinio skaičiaus perrašinėjimas vienas nuo kito - iki 400, apie 400, virš 400.

"Vorutą": 1945 05 16 (17) Kalniškės mūšis Alytaus a. Simno vls. miške: NKVD kariuomenė apsupo (60-120) partizanų, vadovaujamų J. Neifaltos-Lakūno; tiktai sutemus partizanai prasiveržė iš apsupimo; žuvo 44 kovotojai, vado žmona kulkosvaidininkė Albina Neifaltienė-Pušelė; sunaikinta daug priešų. AL-220, LBD-123, 222, LKA 17-197, L-350, (AKL-34, LKA 17-17, L-217, 376, 482), LKA 1-13, LKA 9-57. DA "
Kur 400 žuvusių rusų?

Žuvusių santykis puolančių ir besiginančių pusėse 3:1 net neparengose ginybinėse pozicijose - tokia visų karų statistika. Įvertinant geras ginybines žaliūkų pozicijas, jų baisų likimą patekus į melaisvę ir rusų vadų „šapkozakidatelstvo“, savo karių gyvybių netausojimą, tokiu santykiu 8:1 sunkiai, bet patikėti galima.

Istorija niekada neatkuria tikroves, tik pateikia sava ivykiu interpretacija...

istorikui ir šiek tiek žinančiam. Jei ne jie, vėl objektyvumo svarstyklės būtų ryškiai persikreipusios. Istorija tam ir yra istorija, kad atkurtų TIKROVĘ, o ne tai, kas kam naudinga. Buvo nužudyta žmonių ir iš partizanų pusės ir visiškai nekaltų, nevyniokime istorijos į vatą. Galų gale ir to paties kolaboranto - kuo kalti jo šeimos nariai, ar jie ne žmonės? Štai toks manipuliavimas istorine ,,statistika", lengvabūdiškas žmonių skirstymas - vienoje pusėje tik angelai, kitoje - tik išgamos - pribloškia labiausiai.

Užtenka tik pažvelgti į partizanų ir stribų nuotraukas - partizanai pasitempę, su uniforma. Stribai - apskurė su ruskių apdriskusiom kepurėm ir "fufaikom"..

Kita labai svarbi partizanų operacija - Opšrūtai. Tokių ir kitų operacijų metų Lietuva buvo laisvinama nuo amoralių kolonistų.