Kas nedirba, tas klaidų nedaro. Kadangi Seimas prieš išeidamas atostogauti sprendimų priiminėjo netgi labai daug – klaidų irgi pasipylė su kaupu.
Tačiau svarbu tai, kad bent trys esminės klaidos paskutinę Seimo sesijos dieną buvo ištaisytos.
Vienas iš Seimo neapsižiūrėjimų buvo rezoliucija, skirta priemonėms kovoti su infliacija, kurioje buvo nustatyta, kad Lietuvos bankui reikia grąžinti tradicines centrinio banko funkcijas. Skamba lyg ir neblogai, ypač kai norisi kažką, pavyzdžiui Lietuvos banką apkaltinti, kad nieko nedaro, kad būtų mažesnė infliacija. Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos institutui, o vėliau ir Lietuvos bankui išvertus šią frazę į žmonių kalbą, kilo sąmyšis. Tai galėjo reikšti vienintelį dalyką – valiutų valdybos modelio atsisakymą ir Lito patikimumo įstatymo pakeitimą.
Dalis parlamentarų suprato, kad balsavo ne už tai... Antradienį Seimo nariai savo skubotą klaidą pripažino ir rezoliuciją atšaukė. Atrodytų, pinigų stabilumo siekis patvirtintas, tačiau nerimą kelia tai, kad nemaža dalis opozicijos visgi nemanė, kad rezoliuciją atšaukti reikia. Labai norisi tikėtis, kad tai atspindi ne požiūrį į pinigų stabilumą, o tik neatsakingumą ir tai, kad noras įkasti valdantiesiems yra didesnis nei tikrųjų problemų sprendimas.
Kita akivaizdi klaida buvo nuo liepos pirmosios dienos įsigaliojusios Darbo kodekso pataisos. Pagal jas žmonės, dirbantys naktį, savaitgaliais arba viršvalandžius gautų ne šiaip didesnį atlyginimą, o geometriškai augantį atlyginimą. Pagal tokią tvarką, už tą patį darbą būtų gaunamas nesustojamai ir nepriklausomai nuo jokių aplinkybių vis didesnis ir didesnis atlyginimas. Pavyzdžiui, nors dirbama būtų tiek pat valandų kaip ir iki šiol, darbo užmokestis darbuotojams, nuolat dirbantiems naktį ir viršvalandžius išaugtų daugiau kaip 10 kartų per dvejus metus. Akivaizdu, kad tai reikštų, jog naktinis sargas kelis mėnesius džiaugtųsi, kad jo atlyginimas sparčiai vejasi įmonės vadovo darbo užmokestį, o po to arba jis būtų atleistas, arba įmonė tiesiog bankrutuotų.
Šią klaidą Seimui pripažinti nebuvo lengva. Juk toks noras, kad žmonėms būtų teisingai atlyginta už naktinį, savaitgalinį ar viršvalandinį darbą, kad bet kokios klaidos čia atleistinos... Juo labiau kad įstatymo projektas parengtas autoritetingos darbo grupės, o jos nariai – teisininkai profesionalai – nevengė įtikinėti, kad jokios matematinės klaidos įstatyme nėra. Visgi matematinė klaida pripažinta ir ištaisyta, netgi vienbalsiai. Tiesa, įstatymo formuluotė per skubėjimą liko tokia, kad ją galima suprasti dviprasmiškai ar trimis prasmėmis, tačiau turint galvoje Seimo siekį grįžti prie tokio reguliavimo, kuris atitiktų sveiką protą, galima manyti, kad dviprasmybė ir bus sprendžiama sveiko proto naudai.
Dar Seimas paskutinę savo darbo dieną racionalumu sužibėjo dėl to, kad taip pat vienbalsiai panaikino vadinamąjį kompensavimą tų švenčių dienų, kurios neišvengiamai sutampa su sekmadieniais – Velykų, Motinos, Tėvo dienos. Skirtingai nuo ankstesnių klaidų taisymo, tam suvokti ir sprendimą priimti prireikė beveik dviejų metų. Juk visą tą laiką buvo akivaizdu, kad prieš kažkurias Kalėdas paskubomis Seimo liaudžiai „dovanotas“ išeiginių dienų kompensavimas, kai jos sutampa su savaitgaliais, visiškai neturėjo reikšti tariamo kompensavimo tų švenčių, kurios visada yra sekmadieniais. Kompensavimo neturėjo būti, nes nebuvo ir jokio praradimo.
Džiugu, kad galima pasidžiaugti, jog netgi populizmo klestėjimo laikais sugebama ištaisyti akivaizdžias klaidas. Tačiau taip norėtųsi, kad būtų pažengta ir kiek tolėliau. Kad siekiant mažinti infliaciją nebūtų beveik vieningai priešinamasi Prezidento sveikam balsui, jog visų išmokų indeksavimas ją tik didina. Kad nebūtų komitetuose pritarinėjama įstatymo projektui, kuris numato antkainių reguliavimą, iškreipsiantį didžiųjų prekybos centrų darbą ir sužlugdysiantį mažuosius prekybininkus. Seimui – gerų atostogų. Dabar ir Lietuvos žmonės galės dirbti ar ilsėtis daug ramiau.
Remigijus Šimašius
Lietuvos laivosios rinkos instituto prezidentas
