Lygybės siekis ir diskriminavimo draudimo principas – vienas iš kilniausių žmonijos tikslų. Tačiau pradėjus lygybę nesunku patekti į savo paties gerų norų spąstus. Kai nebeapsiribojama formalia lygybe prieš įstatymą ir valdžios institucijas, o pradedama diegti „tikrą“, „realią“ lygybę, nejučia paminami pamatiniai lygybės principai ir pereinama prie lygiavos, o diskriminavimo draudimas tampa pasirinkimo draudimu. Juk nepaneigsi, kad mes renkamės, o tai reiškia, vienus pasirenkame, kitų ne. Ir ne tik apie paslaugas, produktus, o atitinkamai, jų gamintojus ir pardavėjus eina kalba. Net ir Kalėdų Senelis turbūt ne visus vienodai apdovanojo... Kai kas išskirtas pagrįstai, o kažkas – gal ir visai be pagrindo.

Pradėjus siekti neįmanomos lygiavos iš akių išslysta ir lieka vešėti tikroji nelygybė. Daugelis žmogaus teisių gynėjų jaučiasi radę visus atsakymus: jei žmonės skirtingai traktuojami pagrįstai – tai diferencijavimas, ir viskas puiku, o jei jie skirtingai traktuojami nepagrįstai – tai jau diskriminavimas, kuris jokiu būdu netoleruotinas. Problema tik ta, kad lygybę suvokiant ne formaliai prigimtinės teisės prasme, o kaip programą, pagal kurią būtų pasiekta, kad niekas nebūtų realiai diskriminuojamas, skirtumas tarp pagrįsto ir nepagrįsto yra žinomas ne eiliniam sveiko proto žmogui, o tik tiems, kurie propaguoja totalinį diskriminavimo panaikinimą..

REKLAMA

Pavyzdžiui, pensijos amžius. Valstybinio socialinio draudimo pensijos amžius moterims yra mažesnis nei vyrams, nors vidutinė moterų gyvenimo trukme yra beveik 10 metų didesnė. Vidutinės gyvenimo trukmės vyras pensijos apskritai negauna, nes miršta anksčiau. Ši diskriminacija – beveik tabu viešojoje diskusijoje. Bet įdomiausia tai, kad kai atsirado privačios kaupiamosios pensijos ir draudikai šiuos demografinius faktus žinodami pradėjo kalbėti, kad pensijų išmokos vyrams ir moterims skirsis (būtent dėl skirtingos tikėtinos gyvenimo trukmės) – ne kartą nuskambėjo, kad moterys bus diskriminuojamos, nes gaus mažesnę pensiją per mėnesį.

Kitas pavyzdys: Europos Komisija aiškiai deklaruoja, kad jos 2004 metų direktyva dėl diskriminacijos draudimo draudžia ir tokius dalykus kaip kad „moterų vakarėlius“ klubuose ir baruose. Savo laiku populiarūs vakarai „kam per trisdešimt“, atitinkamai, irgi tampa nelegalūs. O kaip tuomet su teise rengti tokius vakarėlius, kokie patinka, ir kviesti tokius svečius, kurie patinka?


Rašyti komentarą...
V
Valdas
2008-01-06 13:18:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
Belieka sutikti su straipsnyje išsakytomis mintimis.
Atsakyti
0

p
pagaliau
2008-01-08 08:56:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
gaivaus oro gurksnis, kairiųjų politkorektų bjauriai prismilkytoje patalpoje, deja, LT tokie blaivaus proto blyksniai labai epizodiški, nėra nė vieno žymesnio leidinio, kuriame reguliariai, jei ne vyrautų, bet bent jau būtų pristatomos žmogaus laisvę ir teisę į pasirinkimą ginančios idėjos, stabdančios komunistuojančių dainomis lydimą vežimo dardėjimą į susinaikinimą
Atsakyti
0

:
:)
2008-01-04 16:50:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
teisingos mintys
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (15)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų