dieve, kaip uzpisa tas musu, atseit intelektualu, vergiskas mastymas: kad ir ka protingo, atrodo, rasytu rasytu rasytu, vis viena, pyzdriost, ir islenda: as- vergas ir stai mano tikrosios mintys. O man rusai sako: man patinka, kad jus, lietuviai, turit savo pozicija okupacijos klausimu ir ja rodot, esat orus; ir "koniu poniatno cto my vas okupirovali 1940", a gebeshnik Putin i v Afrikie gebeshnik Putin; dierzhitie yievo, liliputkina, za jaica; tak dierzhat !" Fak, vergiska mentaliteta ir vergiska diplomatija !

Kas sugalvoja tuo staraipsniu uzvardinimus? Nejaugi siuo atveju pats Jonusys? Jai taip tai isties noretusi paklausti ar tai demonstruoja intelekto ribotuma, ar isties uzsakyma?? Jei proto siek tiek yra nesunku suprasti jog 'beviltiska' ir ' neprotinga' gali but surista tiktai tuo atveju jei sandoris yra grynai komercinis. Jei esme tik pinigai ir nieko kito, tada isties, jei beviltiska juos gauti, tai 'neprotinga' ir reikalauti. Taciau, gerbiamas Jonusi, nejaugi esate tiek primityvus kad daleidziat jog cia pinigu klausimas?? Visiskai ir visiskai nedaleidziat jog galetu but iveltos tokios savokos kaip principas, vertybes, garbe?? Jei tikrai taip, man Jusu gaila. Bet tokiu atveju prasau atkreipt demesi -, Lietuvos zmonems esme PRINCIPAS ir VERTYBES. Mes ju laikysimes netgi kai kokia kapeika is Rusu gauti yra visiskai 'beviltiska'.

Neseniai autobusu važiavau iš Papiškių į Pilviškius. Juntu, jau į kelnes varau. Nedrįsau vairuotojo sustot paprašyt- nenorėjau situacijos eskaluoti...

Buna įvairių straipsnių ir protingų, ir argumentuotų ir ... kvailų...Iš pirmo žvilgsnio tai užsakomasis straipsnis parašytas už dosnų honorarą...Kitaip ji suprasti sunku.
Bet gal mes visi kvaili ir nesuprantame reikalo esmės...
Gal autorius pateiktų bent keleta pavyzdžių įrodančių kokią naudą gavo Rusijos kaimynai už jai padarytas teritorines ir kitas nuolaidas.

reikia tikėtis, kad laisvų ir blaiviai mąstančių žmonių pamažu gausės ir dešiniųjų pusėje

juk teisybe ir tiesa musu puseje buvo ir bus kas tie rusu pinigai aisku kad is tu putininiu imperiju ju nebus BET ZALA BUVO YRA IR JA ATLYGINTI PINIGAIS BUTINA tai vadinama ZALOS ATLYGINIMU

Kaip Jums ir man tai nepatiktų, tačiau, deja, revoliucijas kelia ir sistemas griauna idealistai, kuriuos po to jų sukelta audra ir suryja, o nauja kuria pragmatikai. Jonušys, Vaidai, kaip tik apie tą vienintelį klausimą ir berašo

"Reikalauti iš Rusijos pinigų beviltiška ir neprotinga"

Labiausiai neprotinga buvo aplamai rūstinti Rusiją ir skelbti nepriklausomybę. Bet teisinga.

"Tačiau kai kas mano, kad, nepaisant to, reikia Rusiją spausti visomis išgalėmis. Kodėl? Galbūt todėl, kad Rusiją reikia paerzinti arba sugėdinti, arba tiesiog bukai užsispyrus reikalauti to, kas yra teisėta, nors ir visai nerealu."

Manau kad žalą atlyginti turime reikalauti dėl to, kad tai yra logiška mūsų pozicijos tąsa. Jei jau pripažįstame okupaciją, kurios metu buvo padaryta žala, tai ją turi atlyginti padaręs šią žalą. Man rodos čia mūsų pozicija yra nuosekli.

"Atrodo, kai kas mano dar ir taip: spaudimas atlyginti žalą turi priversti Rusiją pripažinti okupacijos faktą. Tai yra akivaizdi klaida, nes būtent šis spaudimas duoda atvirkščią efektą – okupacijos neigimą."

Okupacijos neigimas manau nepriklauso nuo mūsų reikalavimų. Okupacijos neigimas - tai nuosekli Putino politikos raida.

"Tai sakydamas, visiškai nesivadovauju principu, kad šio reikalavimo reikia atsisakyti dėl gerų santykių palaikymo arba dėl ekonominės naudos. Jo netgi nereikia atsisakyti, tik nereikia eskaluoti – ir ne dėl ko kito, o tiesiog dėl Lietuvos įvaizdžio Rusijos visuomenėje, dėl to, kad taip elgtis neprotinga."

Galima manau diskutuoti tik vienu klausimu, kiek aktyviai turėtume kelti žalos klausimą, kiek turėtume užaštrinti savo poziciją.

sausio tryliktą, kai tankai važinėjo, žmonės nesivadovavo tokių autorių pasvarstymais, ar apsimoka, ar beviltiška, ar protinga ir t.t.TODĖL IR LAIMĖJOME, NES TIESA BUVO MŪSŲ PUSĖJE, O NE PRAGMATIŠKI PASVARSTYMAI KAIP NESIPYKTI SU KREMLIUMI

Kur kas svarbiau yra siekti komunistinės ideologijos, komunistinių režimų pasmerkimo tarptautiniu mastu, o ne piniginių kompensacijų. Išmintingiau atrodytų, jei atlyginti materialinę žalą reikalautų nukentėjusieji ir jų artimieji. Kai kurie taip jau ir daro.