Apie sergamumo vėžiu mastą, ligos priežastis, paveldimumo įtaką ir kitus aspektus – naujienų portalo tv3.lt interviu su Nacionalinio vėžio instituto moksline sekretore, vykdančia pavaduotojos mokslui ir plėtrai funkcijas, dr. Živile Gudlevičiene.
Papasakokite plačiau, kaip ir kokie virusai didina vėžio riziką.
Jau kalbėjome, kad kai kurios infekcijos – virusinės ir bakterinės – yra vėžio rizikos veiksniai. Infekcinių veiksnių veikimo mechanizmai yra labai įvairūs. Vieni iš jų tiesiogiai veikia ląstelę ir sukelia pokyčius joje, kiti veikia sutrikdydami vadinamųjų genų navikų slopiklių veiklą, treti veikia per lėtinį uždegimą (lėtines infekcijas), tokiu būdu sukeldami arba mechaninius, arba daugybinius pokyčius ląstelėse, dėl ko ilgainiui išsivysto vėžys.
Svarbiausi žinomi infekciniai rizikos veiksniai – Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys, hepatito B ir C virusai – kepenų, skrandžio gleivinės bakterija Helicobacter pylori – skrandžio vėžio, Epšteino-Baro virusas – limfomų ir leukemijų.
Katalizatoriumi gali būti net ir gripo virusas. Jis gali paspartinti jau esamus organizme mutavusius genus ir dėl to gali išsivystyti vėžys. Tai dažni vaikų leukemijų atvejai.
Yra žinomi Žmogaus T limfocitų I ir II virusai. Vien jų pavadinimai sako, kad jie sukelia leukemijas tam tikruose endeminiuose regionuose (regionuose, kur infekcinė liga nuolat cirkuliuoja vietinėje populiacijoje – red. past.). Žmonės, užsikrėtę Žmogaus imunodeficito virusu, ilgainiui esant nusilpusiam imunitetui ir nesugebant jam kovoti su pakitusiomis ląstelėmis, suserga įvairiomis onkologinėmis ligomis.
Kokios mums žinomos bakterijos ir jų sukeliami susirgimai gali turėti įtakos vėžio išsivystymui?
Viena iš tokių – skrandyje gyvenanti bakterija. Dažniausiai ji sukelia lėtinį skrandžio uždegimą ir opas, o daugelį metų nuolat trunkantis uždegimas didina skrandžio vėžio riziką.
Tiesa, bet kuri ilgai trunkanti infekcija ar uždegimas (pavyzdžiui, uždegiminė storosios žarnos liga opinis kolitas) skatina ląsteles nuolat dalytis, dėl ko daugėja mutacijų tikimybė.
Šiuo metu intensyviai tyrinėjama žarnyno mikrobiota. Kai kurios žarnyno bakterijos dažnai randamos storosios žarnos navikuose, todėl mokslininkai tiria, ar jos skatina vėžį, ar tik apsigyvena jame.
Dažnai girdime žodį „kancerogenai“, pavyzdžiui, kancerogenai maiste. Ar yra produktų (produktų grupių), kurios tikrai turi reikšmingą kiekį kancerogeninių medžiagų?
Taip, yra produktų grupių, kurių ryšys su vėžiu įrodytas. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (Agency for Research on Cancer, IARC) yra paskelbusi kancerogenų sąrašą, kuriame kancerogenai klasifikuojami pagal tai, kiek tvirti įrodymai, o ne pagal tai, kiek jie pavojingi.
Pavyzdžiui, perdirbta mėsa ir tabakas yra toje pačioje grupėje, bet tabakas – nepalyginamai pavojingesnis. Tabakas ir alkoholis yra priskiriami I grupės, tai yra įrodytais, kancerogenais.
Raudona mėsa ir stipriai grilinta ar rūkyta mėsa priskiriama II A (tikėtinų kancerogenų) grupei.
Vis dėlto mūsų visuomenę dažnai bauginantys cheminiai priedai, jeigu jų kiekiai produkte yra leistini, vėžio rizikos reikšmingai nedidina. Vadinasi, daug svarbiau, ką valgome kasdien ir kiek.
Dažnai kalbama apie paveldimumą. Mitas ar ne, kad polinkį vėžiui mes paveldime?
Iš dalies tai tiesa, bet daug rečiau, nei manoma. Tik apie 5–10 proc. visų vėžio atvejų lemia paveldėtas didelės rizikos geno pakitimas. Kiti atvejai atsiranda dėl per gyvenimą susikaupusių mutacijų. Geriausiai žinomi paveldimų genų mutacijų pavyzdžiai – minėti BRCA1 ir BRCA2. Mutacijos juose smarkiai didina krūties, kiaušidžių, prostatos ir kasos vėžio riziką.
Paveldimumą reikėtų įtarti, jei šeimoje keli artimi giminaičiai sirgo tos pačios rūšies vėžiu, ypač būdami jaunesni nei 50 metų, arba vienas žmogus sirgo keliomis vėžio rūšimis.
Tačiau svarbu suprasti, kad jei keli giminaičiai sirgo vėžiu, tai ne visada reiškia paveldėtą geną. Giminaičiai dažnai turi ir panašius įpročius: rūko, panašiai maitinasi, gyvena toje pačioje aplinkoje. Todėl paveldėtas genas reiškia didesnę riziką, bet ne neabejotiną ligą.
Kiek tiksliai galima ištirti, kokią tikimybę susirgti vėžiu turės dar negimęs kūdikis?
Naujagimiams pritaikyto išplėstinio vėžio rizikos testo nėra ir negali būti, galima ištirti tik jau žinomų genų mutacijas, nes:
- dauguma navikų atsiranda dėl mutacijų, kurios susikaupia per gyvenimą, o ne dėl paveldėtų genų;
- daugelio mažo poveikio genų derinių kol kas leidžia tik apytiksliai įvertinti riziką suaugusiesiems, o ne nuspėti konkretaus vaiko ateitį;
- gyvensena ir aplinka riziką gali gerokai pakeisti.
Vaikai dėl suaugusiųjų vėžio genų paprastai netiriami, tai daroma sulaukus pilnametystės, kai žmogus pats gali nuspręsti, ar nori žinoti.
Neabejotinai, naudojant šiuolaikines genetinių tyrimų technologijas įmanoma ištirti visas tuo metu esančias genų mutacijas ar kitus pokyčius, tačiau turėtume paklausti – ar tikrai to reikia? Kokia rizika ir kokia nauda, jei žinosime – ar tai mums kels nuolatinį stresą, ar motyvuos nuolatos tikrintis ir sveikai gyventi?
Iš to, kiek žmonių kasmet diagnozuojama, ar galime padaryti prielaidą, maždaug kiek dar žmonių išgirstų diagnozę, jei pasitikrintų visi?
Svarbu paminėti vėžio prevencines programas, nes jų tikslas ir yra nustatyti ikivėžinius pokyčius, kuriuos galime išgydyti. Pavyzdžiui, krūties vėžį aptikus pirmoje stadijoje, pacienčių išgyvenamumas siekia beveik 100 procentų. Tačiau jei krūties vėžį nustatome jau ketvirtoje stadijoje, išgyvenimo šansai stipriai sumažėja.
Tačiau paslėptų ir nediagnozuotų navikų yra daug daugiau, nei diagnozuojama. Tyrimai, kuriuose po mirties ištirti nuo kitų priežasčių mirę žmonės, rodo, kad maždaug trečdalis 70–80 metų vyrų turėjo nepasireiškusį prostatos vėžį, apie kurį niekada nežinojo. Panašiai dažnai randama ir mažų skydliaukės navikų.
Todėl „patikrinti visus nuo visko“ nėra tikslas. Patikra naudinga tik tada, kai ji aptinka navikus, kurie iš tiesų pavojingi ir kai ankstyvas gydymas gali išgelbėti gyvybę. Todėl patikros programos skiriamos konkrečiai amžiaus grupei ir konkretiems navikams, kuriuos galima beveik visiškai išgydyti, jei liga diagnozuojama labai anksti.
Didžiausia problema Lietuvoje, kad nemokamomis patikromis naudojasi ne visi – dažniausiai net pusė tikslinio amžiaus populiacijos nepasitikrina.
Ar įmanomas visiškas išgijimas nuo vėžio?
Taip, daugelis navikų, nustatytų ankstyvoje stadijoje, išgydomi. Ankstyvos stadijos krūties, sėklidžių, skydliaukės vėžio ar melanomos gydymo sėkmė siekia daugiau nei 90 proc.
Kai vėžys nustatomas vėlai, visiškai jį išgydyti pavyksta rečiau. Tačiau vis dažniau tokį vėžį galima daugelį metų kontroliuoti kaip lėtinę ligą, panašiai kaip diabetą.
Kokią ateitį prognozuoja mokslininkai? Vėžio susirgimų bus dar daugiau ar visgi tyrimai rodo ką kita?
Atvejų skaičius augs, bet tikėtina, kad vėžys taps vis labiau valdoma liga.
Dėl augančio gyventojų skaičiaus ir senstančios visuomenės vėžio atvejų daugės – IARC prognozėmis, 2050 m. pasaulyje bus apie 35 mln. naujų vėžio atvejų, tai yra apie 77 proc. daugiau nei 2022 m.
Dėl gerėjančio gydymo, plečiamų patikros programų, rizikos veiksnių valdymo mažės ir mirtingumas nuo vėžio. Personalizuotos medicinos taikymas (tikslinė terapija, imunoterapija ir individualios mRNR vėžio vakcinos, dėl kurių šiuo metu atliekami klinikiniai tyrimai) leis gydymą pritaikyti konkrečiam pacientui ir jo navikui.
Prie to prisidės ir kuriami nauji tyrimo metodai, pavyzdžiui, skysta biopsija, galinti aptikti naviko DNR fragmentus. Dirbtinis intelektas jau dabar padeda gydytojams vertinti vaizdus ir greitu metu padės parinkti tinkamą, tikslią ir asmeninę gydymo taktiką konkrečiam pacientui.
Tad vėžio atvejų tikriausiai daugės, bet vis didesnė jų dalis bus išgydoma arba liga taps lėtine ir gerai kontroliuojama. Tą sako ir Pasaulinės vėžio observatorijos (GLOBOCAN) atliekamos prognozės.
Pabaigai keli patarimai, kaip gyventi, kad bent jau atitolintume vėžio rizikas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu, apie 30–50 proc. vėžio atvejų būtų galima išvengti. Europos kovos su vėžiu kodekse surašyti seni, bet labai paprasti ir daugeliui žinomi patarimai:
- nerūkykite ir nevartokite jokių tabako ar nikotino gaminių. Tai svarbiausias žingsnis. Saugokite ir vaikus nuo pasyvaus rūkymo, kai vaikai įkvepia dūmus.
- Kuo mažiau alkoholio. Geriausia – visai negerti.
- Palaikykite sveiką svorį ir kasdien judekite – bent 150 minučių per savaitę.
- Valgykite daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir ankštinių. Ribokite perdirbtą ir raudoną mėsą, labai sūrų maistą ir saldintus gėrimus.
- Saugokitės saulės ir nesilankykite soliariumuose.
- Pasiskiepykite, ypač nuo ŽPV ir hepatito B.
- Dalyvaukite nemokamose patikros programose: krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos, prostatos.
- Pasitikrinkite namus dėl radono ir laikykitės darbo saugos reikalavimų, jei dirbate su kenksmingomis medžiagomis.
- Mamoms – jei įmanoma, žindykite kūdikį. Tai mažina krūties vėžio riziką.
- Klausykite savo kūno. Jei simptomas, pavyzdžiui, gumbas, žaizdelė, kosulys ar kraujavimas, nepraeina kelias savaites, kreipkitės į gydytoją.
Nė vienas patarimas negarantuoja, kad nesusirgsite. Tačiau visi kartu gerokai sumažina tikimybę, o patikros padeda ligą rasti tada, kai ji dar išgydoma.
Tai – II-oji interviu dalis. I dalis „Popiežiaus ir Piekautaitės diagnozės vėl priminė skaudžią realybę: kodėl apie vėžį išgirsta vis daugiau žmonių?“ jau publikuota tv3.lt.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
