Apie sergamumo vėžiu mastą, ligos priežastis, paveldimumo įtaką ir kitus aspektus – naujienų portalo tv3.lt interviu su Nacionalinio vėžio instituto moksline sekretore, vykdančia pavaduotojos mokslui ir plėtrai funkcijas, dr. Živile Gudlevičiene.
Koks vėžio susirgimų mastas Lietuvoje ir bendrai Europoje? Ar išsiskiriame iš kitų šalių pagal susirgimų skaičių?
Tarptautinės vėžio tyrinėjimų agentūros (Agency for Research on Cancer, IARC) ir Amerikos vėžio draugijos (American Cancer Society, ACS) duomenimis, 2024 metais pasaulyje 20,6 milijonų asmenų buvo diagnozuotas vėžys, 9,8 mln. asmenų mirė nuo vėžio.
Europos sąjungoje (ES) 2022 m. buvo diagnozuota apie 2,7 mln. naujų atvejų ir apie 1,3 mln. mirčių.
Tuo metu Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 18–20 tūkstančių naujų vėžio atvejų ir apie 7–8 tūkstančiai mirčių nuo vėžio kasmet.
Ar Lietuva išsiskiria iš bendro pasaulio konteksto? Pagal sergamumą, arba atvejų skaičių, – beveik ne. Tačiau pas mus dažniau nei Europoje diagnozuojamos jau pažengusios, 3–4 vėžio stadijos, dėl ko daugiau asmenų miršta. Taip pat vis dar išliekame „lyderiais“ su didžiausiais gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio sergamumo rodikliais.
Kokio tipo vėžiu susergama dažniausiai?
Galime sakyti, kad „ilgametės tradicijos“ ir „lyderių“ pozicijos nesikeičia arba keičiasi labai mažai – jau daugelį metų pasaulyje dažniausiai diagnozuojamas plaučių vėžys. Tai yra apie 2,6 mln. arba 12,8 procentų visų naujų vėžio atvejų. Svarbu pažymėti, kad šia liga serga ir vyrai, ir moterys.
Antroje vietoje laikosi moterų krūties vėžys (11,8 proc.), storosios žarnos (9,9 proc., serga ir vyrai, ir moterys), prostatos (7,5 proc., serga vyrai) ir skrandžio (4,8 proc., serga ir vyrai, ir moterys) vėžys.
Lietuvoje tendencijos panašios – vyrai dažniausiai serga prostatos, plaučių ir storosios žarnos vėžiu, moterys – krūties, storosios žarnos ir gimdos kūno vėžiu.
Beje, plaučių vėžys ilgą laiką išlieka ir mirčių nuo vėžio „lyderio“ pozicijoje – ir pasaulyje, ir Lietuvoje net 19 proc. visų mirčių nuo vėžio yra būtent dėl šio tipo vėžio.
Kadangi spalis – krūties vėžio prevencijos mėnuo, kiek moterų Lietuvoje kasmet suserga krūties vėžiu? Kuo iš esmės skiriasi tos krūties vėžio formos, kurios diagnozuojamos jaunesniame amžiuje ir vyresniame?
Taip, labai svarbu paminėti, kad spalis yra laikomas krūties vėžio prevencijos mėnesiu, tačiau apie šio, taip pat ir kitų navikų, prevenciją turime kalbėti nuolatos. Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis, Lietuvoje kasmet apie 2000 moterų išgirsta krūties vėžio diagnozę, apie 500 moterų nuo šio vėžio numiršta kasmet.
Jaunomis moterimis, susirgusiomis šios lokalizacijos vėžiu, laikomos moterys iki 45 metų amžiaus. Joms dažniau nustatomi agresyvesni šio vėžio tipai, taip vadinami „trigubai neigiami“ arba HER2 teigiami. Šių tipų navikų ligos eiga yra greitesnė ir agresyvesnė, šių navikų mėginiuose dažniau nustatoma paveldimų krūties vėžio geno pokyčių. Jis sunkiau diagnozuojamas dėl to, kad šioms moterims nėra taikomos prevencinės programos*.
Tuo metu vyresnėms nei 45 metai moterims diagnozuojamos hormoniniam gydymui jautrios vėžio formos, kurių eiga lėtesnė, retai nustatomi paveldimų krūties vėžio genų pokyčiai. Dėl šioms moterims vykdomų krūties prevencinių programų, jis diagnozuojamas anksčiau.
*Prevencinė krūties vėžio programa vykdoma moterims nuo 45 iki 74 metų. Pagal šią programą mamografijos tyrimas atliekamas nemokamai kartą per 2 metus.
Kas lemia, kad įvairių vėžinių susirgimų šiais laikais, atrodo, yra daugiau? Tai lemia geresnė diagnostika ar vis dėlto mūsų sveikata prastėja?
Iš vienos pusės jūs teisi – daugiau vėžio atvejų diagnozuojama dėl nuolat tobulėjančių sveikatos technologijų ir jautresnių tyrimo metodų, vykdomos prevencinės programos, modernesni vaizdinimo metodai ir laboratoriniai tyrimai aptinka navikus, kurie anksčiau likdavo nepastebėti.
Kita vertus, dėl gerėjančios sveikatos priežiūros ir modernių technologijų žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, o vėžys laikomas ir senstančios populiacijos liga – kuo ilgiau organizmas gyvena, tuo daugiau įvairių ląstelių ir genų pokyčių jame susikaupia, organizmo vadinamosios reparacinės (taisymo) sistemos nespėja jų „ištaisyti“, pokyčiai ląstelėse kaupiasi ir pradeda formuoti navikus.
Žinoma, mūsų gyvenimo būdas, gyvensena, mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, aplinka turi reikšmės navikų formavimuisi. Visgi dažniausiai navikai formuojasi ir vėžys vystosi dėl daugelio priežasčių.
Būna, kad vėžys diagnozuojamas ne pirmoje stadijoje, o žmogus nustebęs, nes nieko nejuto. Kodėl vėžys pasireiškia nevienodai?
Ankstyvas vėžys dažniausiai neturi jokių simptomų – neskauda, nekraujuoja, nematomas plika akimi, neapčiuopiamas. Navikas pradeda kelti simptomus tik tada, kai užspaudžia kitus organus, sutrikdo jų darbą ar išplinta.
Kaip greitai tai įvyksta, priklauso nuo naviko vystymosi vietos, jo augimo greičio, organizmo jautrumo į pokyčius ir kt. Būtent todėl reikalingos patikros programos: jų metu aptinkama liga tada, kai simptomų dar nėra, o laiku paskirtas gydymas yra veiksmingiausias.
Ar tiesa, kad mes visi nešiojame mutavusias ląstelės?
Taip, tiesa. Kiekvieną dieną įvyksta tam tikri pokyčiai ląstelėse, genų mutacijos.
Kodėl tuomet ne visi susergame vėžiu?
Kaip minėjau anksčiau, sveikas ir jaunas organizmas dažniausiai puikiai susitvarko ir tuos pokyčius ištaiso pats. Jei tų pokyčių susikaupia per daug, ląstelė gali „įjungti“ savęs sunaikinimo mechanizmą (tai vadinama apoptoze), taip pat suveikia organizmo imuninė sistema.
Kalbėjome, kad dažniausiai vėžys yra liga, kurios išsivystymą lemia daugelis veiksnių. Gali būti, kad labai stiprus organizmas, esantis labai blogoje aplinkoje, nesusitvarkys su neigiamais pokyčiais, vykstančiais ląstelėse.
Tuo metu silpnesnis organizmas, pavyzdžiui, turintis jau paveldėtas vėžio genų mutacijas, būdamas sveikoje aplinkoje, vengdamas galimų vėžio rizikos veiksnių (pavyzdžiui, alkoholio ir tabako) – niekada nesusirgs vėžiu. Taigi, labai daug ką lemia organizmo ir aplinkos sąveika.
Kas paskatina ląstelių mutacijas, kas yra tas „katalizatorius“?
Vieno „katalizatoriaus“ nėra – mutacijos atsiranda dėl kelių priežasčių grupių, juos dar vadiname rizikos veiksniais.
Vienos mutacijos įvyksta dėl atsitiktinės klaidos. Dalį mutacijų ląstelės padaro pačios, joms dalijantis, kas nuo mūsų nepriklauso, todėl vėžiu kartais suserga ir sveikai gyvenantys žmonės.
Kitas veiksnys – tabakas. Tabako dūmuose yra apie 70 žinomų kancerogenų, Labai svarbu akcentuoti, kad rūkymas – svarbiausia išvengiama vėžio (taip pat ir krūties) priežastis.
Įtakos turi ir alkoholis. Organizme jis virsta acetaldehidu (dar vadinamu etanaliu), kuris pažeidžia ląstelės DNR, todėl saugios alkoholio dozės vėžio požiūriu nėra – alkoholis visada daro neigiamą įtaką.
Mutacijas taip pat paskatina spinduliuotė – tai saulės ir soliariumo ultravioletiniai spinduliai (dėl jų dažniausiai kyla odos vėžys), patalpose esančios radono dujos, jonizuojanti spinduliuotė.
Prisideda ir infekcijos. Kai kurie virusai ir bakterijos sukelia tam tikrų tipų vėžį. Žinomiausiais jų – žmogaus papilomos virusas (ŽPV), sukeliantis gimdos kaklelio vėžį. Dėl to nuo žmogaus papilomos viruso yra skiepijama.
Dar vienas veiksnys – nutukimas ir lėtinis uždegimas. Riebalinio audinio išskiriami hormonai skatina ląsteles dažniau dalytis, todėl daugėja galimybių dalijantis ląstelėms atsirasti klaidoms.
Neigiamai veikia ir cheminės medžiagos darbe ir aplinkoje – asbestas, benzenas, užterštas oras.
Ne mažiau svarbūs paveldimi defektai. Pavyzdžiui jei žmogus paveldi neveikiantį DNR „taisymoׅ“ geną, mutacijos jo organizme susikaupia greičiau.
Tai – I-oji interviu dalis. II dalis bus publikuota artimiausiu metu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
