Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Šaltomis naktimis, keturis žiemos sezonus ornitologai Baltijoje gaudė jūros paukščius. Krante šiuos tyrė, matavo, žiedavo ir segė siųstuvus. Visą tai tam, kad atliktų kol kas vienintelį pasaulyje tokį tyrimą.
„Tai yra naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos jūros regione, ir, tikriausiai, pasaulyje“, – pabrėžė ornitologas Julius Morkūnas.
Pavyzdžiui, mokslininkams pavyko užfiksuoti rekordą – į delną telpanti antis nuodėgulė nardė į 56 metrų gylį, kaip iš 25-o namo aukšto į rūsį, pagaudavo moliuską ir grįždavo atgal. Tokia kelionė trukdavo iki dviejų minučių.
Bando išsaugoti gyvybes
Vis tik, vienas iš pagrindinių ornitologų tyrimo tikslų – kaip išspręsti amžiną kovą tarp žvejų ir jūros paukščių. Mokslininkai bando išsiaiškinti, kaip paukščius išsaugoti ir iš žvejų duonos kąsnio neatimti. Mat daugybė paukščių žūva įsipainiodami tinkluose.
„Prie tinklų šonų buvo pritvirtinti aitvarai, imituojantys plėšriuosius paukščius, ir tie aitvarai atbaidydavo paukščius nuo tinklų. Ir kitą metodą bandėm – tinklus statyti iš vakaro ir traukti ryte, kad tinklai vandenyje mirktų tik tamsiu paros metu, kada paukščiai nėra aktyvūs“, – vardijo J. Morkūnas.
Tyrimas atskleidžia, kad kiekvienas iš šių metodų sumažina tinkluose žūvančių paukščių skaičių net 70-čia proc., o taikant iš karto abu, padeda išvengti kone visų tokių sparnuočių mirčių.
„Ir mūsų tyrimai rodo, kad net tas sutrumpėjęs žvejybos metodas, laikas, neturi įtakos sugavimui. Tai reiškia, žvejys vis tiek gali sugauti beveik tiek pat žuvies, kiek ištisą parą, ar žiemos metu 15–16 valandų“, – teigė J. Morkūnas.
Žvejai pastebi, kad paukščių vandenyje padaugėja, kai jūra ima smarkiau banguoti. Tačiau tokiu atveju žvejyba vyksta retai. Tad pagrindiniais jūros paukščių naikintojais savęs nemato.
„Pasitaiko – subangavo jūra ir žvejyba įvyko. Būna pakliūna tų paukščių, bet, kad masiškai, tai masiškai nėra“, – tikino žvejys Vilius.
Per metus – 95 tūkst. žūčių
Visgi, pasak ornitologų, skaičiai kalba patys už save.
„Per metus žūva apie 95 tūkstančių paukščių Europoje, o Baltijos jūroje virš 40 tūkstančių jūros paukščių, kurie čia atskrenda žiemoti, jie žūva tinkluose“, – pabrėžė J. Morkūnas.
Visais šiais tyrimo rezultatais naudosis ir žvejybos kontrolę atliekanti Žuvininkystės tarnyba. Anot jos atstovų, problemų yra daug, tad bendradarbiavimas su mokslininkais padės jas bent iš dalies išspręsti.
„Galima prieiti prie išvados, kad būtų taikomos kažkokios priemonės paukščių priegaudos sumažinimui. Įveiklinant sinergiją, kad ir žvejai nenukentėtų, ir paukščiai liktų sveiki“, – dėstė Žuvininkystės kontrolės departamento direktorius Alenas Bulauskis.
Lietuvos valstybė turi ir atskirą žvejų rėmimo fondą, kurio finansus žvejai gali naudoti kaip patys nusprendžia. Viena iš programų – draugiška žvejyba. Taip žvejai gali gauti papildomų lėšų plėšriuosius paukščius vaizduojantiems aitvarams įsigyti ar kompensuoti dažnesnį plaukiojimą prie tinklų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
