„R. Vanagaitės veiksmuose tyčios neįžvelgta. Paskubėjo žmogus ir taip atsitiko“, – BNS sakė nutartį priėmęs teisėjas Vladislavas Lenčikas.
Jo teigimu, rašytoja suklydo neįvertinus visos medžiagos ir NKVD veiklos metodų. Pasak teisėjo, R. Vanagaitės pasisakymai nėra tokio lygio pavojingi, kad reikia spręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą. Teisėjas atsižvelgė, kad rašytoja viešai atsiprašė dėl savo pasisakymų.
Generalinė prokuratūra lapkričio 10 dieną paskelbė, jog R. Vanagaitės pasisakymai apie A. Ramanauską-Vanagą negali būti pripažinti nusikaltimu, nes nėra duomenų, kad ji būtų sąmoningai skleidusi melagingus prasimanymus su tikslu pakirsti žmonių pagarbą.
Teisėsauga atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl partizano šmeižimo ir mirusio atminimo paniekinimo. Prokuratūros buvo prašoma įvertinti R. Vanagaitės melagingus teiginius, kad jis nebuvo kankinamas ir bendradarbiavo su KGB.
Prokuratūros vertinimu, R. Vanagaitės teiginiai turi būti vertinami etikos ir moralės aspektais. Prokuratūros sprendimą teismui apskundė Lietuvos laisvės kovų sąjūdis.
Vilniaus apylinkės teismas gruodžio pradžioje panaikino Generalinės prokuratūros nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta kelti baudžiamąją bylą dėl R. Vanagaitės pasisakymų. Tačiau prokuratūra su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas V. Lenčikas Vilniaus apylinkės teismo nutartį panaikino ir prokuroro skundą patenkino.
Pasak teisėjo, prokuroras nurodė, kad buvo susisiekęs su A. Ramanausko-Vanago dukra, ji pretenzijų nereiškia, su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi juridinis asmuo.
„Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas nutartyje buvo parašęs, kad reikia apklausti pačią R. Vanagaitę, išklausyti specialistų nuomonių. Manau, kad prokuroras priėmė teisingą sprendimą. R. Vanagaitė pati pripažįsta, kad peržiūrėjo ne visus R. Ramanausko-Vanago 20 bylos tomų, tik dalį. O kokią dalį – 15-10 tomų? Paskubėjo ir pakomentavo. Reikėjo vertinti ir tuos metodus, kuriuos taikė NKVD. Galėjo būti ir klastočių, negalim atmesti. Man teko nagrinėti ir genocido bylas, tai, manau, galėjo pasitaikyti visko“, – BNS sakė teisėjas V. Lenčikas.
R. Vanagaitė lapkričio pradžioje pripažino, kad paskelbė melagingus teiginius apie partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą ir viešai atsiprašė dėl savo „skubotų ir arogantiškų“ komentarų.
Su sovietų okupacija kovojusių partizanų vadas A. Ramanauskas-Vanagas buvo sulaikytas 1956 metais, žiauriai nukankintas sovietų pareigūnų, o 1957 metais jam įvykdyta mirties bausmė. Nepriklausomoje Lietuvoje jam suteikti aukšti valstybės apdovanojimai.
R. Vanagaitė interviu Lietuvos ir užsienio žiniasklaidai teigė, kad A. Ramanauskas-Vanagas „nėra joks didvyris“, nebuvo kankinamas ir galėjo bendradarbiauti su KGB. Ji sakė, kad rėmėsi KGB dokumentais.
Tuo metu Lietuvos advokatūra savo narius viešai pakvietė suteikti nemokamas teisines paslaugas A. Ramanausko–Vanago artimiesiems.
„Jeigu įvertinę savo galimybes nuspręstumėte padėti Adolfo Ramanausko–Vanago artimiesiems imtis veiksmų jų galimai pažeistų teisių gynimui, prašome apie savo apsisprendimą pranešti Lietuvos advokatūrai“, – skelbiama advokatūros tinklapyje.
Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė BNS sakė, kad į šį raginimą atsiliepė du teisininkai – Ukmergėje dirbantis advokatas Valentinas Giriūnas ir advokato padėjėju Kaune dirbantis Dalius Gintautas.
Sprendimas nekelti baudžiamosios bylos neužkerta kelio dėl šmeižto bylinėtis civiline tvarka.
