Specialistai sunerimę – baiminasi, kad tokia tvarka žmones įbaugins ir jie nebesikreips pagalbos į psichiatrus. Tiesa, kaip Sveikatos apsaugos ministerija privers ir užtikrins, kad privatūs, su ligonių kasa sutarties neturintys psichiatrai įrašys tinkamą diagnozę ir ar apskritai ją įrašys, atsakyti negali.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Užsukę į privataus ar poliklinikos psichiatro kabinetą, gyventojai dėl savo diagnozės išlikti anonimiški nebegalės. Šiemet Sveikatos apsaugos ministerija e. sveikatoje žada įdiegti psichikos sveikatos posistemę, kurioje psichiatrai privalės įrašyti savo paciento psichikos ligos diagnozę – tai gali būti depresija, panikos atakos, nerimo sutrikimai.
„Iki šiol bet koks psichiatras – ar dirbantis poliklinikoje, ar privatus – neprivalėjo į e. sveikatą teikti psichikos sveikatos duomenų, nesusijusių su receptų išrašymu. Tai poliklinikos darė, tarkime, savo vidinėse sistemose“, – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Marija Oleškevičienė.
„Tuoj mus visus psichiniais padarys“
Ministerija aiškina, kad įstatymas numato, jog visos sveikatos priežiūros įstaigos privalo naudotis E. sveikata, o įrašas apie psichikos sveikatos diagnozę reikalingas duomenų mainams bei tam, kad skirtingi gydytojai tinkamai derintų vaistus.
„Tarkim, anamnezė, susijusi su asmens išsakytomis baimėmis ir taip toliau. Tai noriu patikinti, kad psichikos sveikatos posistemėje tų duomenų bus labai ribotas matomumas. Tą matys tik gydytojas psichiatras ir pacientas. Diagnozę ir gydymo kursą, kuris skirtas, matys šeimos gydytojas“, – tikimo ministerijos atstovė.
TV3 žinių kalbinti gyventojai šią naujovę vertina skirtingai:
„Kuo daugiau, manau, informacijos žino gydytojai – nesvarbu kokios specialybės – tuo geriau.“
„Nenori įrašo. Net ne pas terapeutus, bet pas psichologus paprastus, grupines konsultacijas. Netgi ten galvoja, kad kažkaip atsilieps.“
„Šeimos gydytojas, man atrodo, kad turėtų žinoti viską apie savo ligonį.“
„Gydytojas irgi žino, kad negalima skleisti apie ligonį, kažkam tai pasakoti.“
„Baimė, kad gal nepratęs medicininės pažymos vairavimo teisėms. Ką tu žinai. Ateis naujas sveikatos ministras – jau Veryga buvo – ateis dar koks antras Veryga, tai sugalvos dar labiau ką nors sugriežtinti, tai tuoj mus visus psichiniais padarys.“
Bijo, kad žmonės nesikreips į medikus
Šis pokytis labiausiai palies su ligonių kasa sutarties neturinčius psichiatrus privatininkus. Su ligonių kasa sutartį pasirašiusios įstaigos, norėdamos gauti finansavimą, paciento diagnozę, kad ir savo sistemoje, įrašo ir dabar.
Dalis psichinės sveikatos atstovų nuogąstauja, kad įvedus reikalavimą privačiai dirbantiems psichiatrams privalomai įrašyti diagnozę, gyventojai į medikus nesikreips. Mat didžioji dalis pacientų privatų sektorių ir rinkasi dėl galimybės išlikti anonimiškiems.
„Žmogus, kuris gydosi, visada kelia mažesnį pavojų nei tas, kuris nesigydo“, – sakė psichiatras Martynas Marcinkevičius.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius tvirtina, kad balansuojame tarp noro užtikrinti visuomenės saugumą, – pavyzdžiui, kad sergant psichikos sveikatos liga, žmogus negalėtų įsigyti ginklo – ir tarp didžiulės pacientų baimės turėti oficialią diagnozę.
Net ir dabar dėl baimės gauti diagnozę, dažnu atveju pagalbos pacientai ieško ne oficialiai, o paraštėse.
„Tada prasideda paieškos nuo būrėjų, ekstrasensų ir visokių kitokių“, – teigė M. Marcinkevičius.
Tikisi gydytojų sąžiningumo
Tiesa, sistemą apeiti būtų ne taip jau sunku. Pacientai gali prašyti, kad psichiatras įrašytų lengvesnę diagnozę, neįrašytų jos visai ar registruotų ne kaip psichiatro konsultaciją, o tiesiog kaip konsultaciją.
Tiesa, kaip ministerija žada sukontroliuoti ir priversti, kad psichiatras įrašytų teisingą diagnozę, ministerija atsakyti negali. Tvirtina, kad tikisi gydytojų profesionalumo.
„Gydytojas atsako už savo praktiką ir įstaiga atsako savo gauta licenzija ir tiek“, – sakė M. Oleškevičienė.
„Mes turim laikytis tų įstatymų ir įsakymų, kurie yra priimami ir mūsų pagrindinis tikslas turi būti padėti žmogui pasveikti. Nevertinant visų kitų dalykų, kurie nėra mūsų kompetencija“, – kalbėjo psichoterapeutas Raimundas Alekna.
„Ąžuolyno klinikos“ įkūrėjas R. Alekna sako, kad svarbiausia apsaugoti tiek patį žmogų, tiek kitus visuomenės narius. O ir baimintis dėl viešesnių psichikos sveikatos duomenų pacientai neturėtų.
„Pasitikėjimo klausimas, nes rasim mes ir daugiau sveikatos būklių, kurių žmogus gal nenorėtų, kad sužinotų kažkas. Pačių įvairiausių. Pradedant lytinių keliu plintančių ligų, nėštumo nutraukimo“, – kalbėjo Seimo narys Aurelijus Veryga.
Pasigenda aktyvesnės komunikacijos
Niekas negali tų duomenų perduoti, o kiekvienas prisijungimas yra matomas – sako buvęs sveikatos apsaugos ministras bei primena atvejus, kai pareigūnams nežinant asmens sveikatos duomenų, keli atvejai baigėsi tragiškai.
„Kad tai neišvirstų į tokią situaciją, kaip mes čia jau Lietuvoje esam turėję, kad žūsta pareigūnas ar žūsta pacientas, pareigūnui ginantis ar saugantis. Tai, kad to išvengtume, reikėtų, kad tas, kuris vyksta į įvykio vietą, tam tikrą informaciją – kiek jos reikia, tikrai ne viską, ten anemnezės duomenis – galėtų žinoti“, – tikino A. Veryga.
Visgi, ir A. Veryga baiminasi, kad žmones toks reikalavimas gali atbaidyti nuo gydymosi. Be to, buvęs ministras pasigenda aktyvesnės Sveikatos ministerijos komunikacijos.
„Būtų gerai, kad visuomenei būtų pakomunikuota daugiau. Gal tam tikros baimės išsklaidytos, paaiškinta, kad tikrai ne visų sutrikimų atvejų žmonės negali kažkokio darbo dirbti ar ginklo gauti“, – sakė parlamentaras.
Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad peržiūrėjo ribojimų sistemą ir sušvelnino ligų sąrašą bei panaikino daugybę ligos kodų, ribojančių galimybes dirbti tam tikrus darbus, vairuoti, turėti ginklą, įsivaikinti. Tikimasi, kad gyventojų baimės kreiptis į psichiatrus dėl to sumažės.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
