Apie tai – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su gydytoju psichiatru Martynu Marcinkevičiumi.
Kodėl daugėja jaunų žmonių, sergančių depresija?
Jaunų žmonių, kurie serga depresija, nerimo sutrikimais daugėja. Kodėl jų tiek daugėja? Kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje?
M. Marcinkevičius: Jeigu dėl psichozių daugiausia kalti sintetiniai narkotikai, tai dėl nerimo ir depresijos atvejų augimo jau yra atlikta labai daug tyrimų. Kadangi socialiniai tinklai yra labai paplitę, visame pasaulyje atlikta daugybė tyrimų ir šiuo atveju kaltininkas labai aiškus – tai socialiniai tinklai.
Pavyzdžiui, vienas pirmųjų buvo atliktas olandų tyrimas, kuris parodė, kad apsilankius socialiniame tinkle žmogaus savijauta, būtent nuotaika, kiekvieną kartą pablogėja 8–10 procentų. Toliau, kas dabar jau yra įrodyta netgi biocheminiu lygmeniu, smegenų neurotransmiterių lygmeniu, – socialiniai tinklai sukelia priklausomybę. Ir ta priklausomybė praktiškai yra tokia pati kaip nuo cheminių medžiagų.
Tie patys mechanizmai mūsų smegenyse lemia, kad tu negali atsitraukti, ir simptomai tie patys – vis nori daugiau vartoti. Jeigu neturi tos cheminės medžiagos, o šiuo atveju – mobiliojo telefono ar kompiuterio, per kurį galėtum pasiekti socialinius tinklus, vystosi abstinencija su visais požymiais: nerimu, noru kuo greičiau gauti telefoną, pykčiu, dirglumu.
Kaip aš sakau, pabandykite iš paauglio atimti telefoną. Kas bus? Elgesys bus toks pat, gal net blogesnis negu pagiringo vyro. Piktas, dirglus, duok čia, viskas blogai, viskas netinka, niekas neįdomu. Tik tam reikia 50 gramų išgerti, o šitam – telefoną gauti. Visiškai tas pats.
Ar vis jaunesni vaikai turi priklausomybių?
Ar į jus kreipiasi tėvai? Ar pasitaiko atvejų, kai atveda vaikus ir sako: „Padėkite, išrašykite vaistų, negalime susitvarkyti, neįmanoma.“ Ar būna tokių situacijų?
M. Marcinkevičius: Dėl vaistų, žinote, vaistai dabar jau nėra pats populiariausias sprendimas. Bet tai, kad visa psichiatrija jaunėja, yra neabejotinas faktas. Tikrai daug paauglių jau nuo 10–11 metų turi nerimo, nemigos sutrikimų.
Dažniausiai tai yra būtent, kaip minėjau, susiję su socialiniais tinklais. Dėl to, kaip matote, daugelis šalių jau eina tuo keliu, kad nustatytų amžiaus ribą socialiniams tinklams, nes, deja, pagrindinė priežastis yra būtent socialiniai tinklai.
Be abejo, yra ir kitų priežasčių. Yra įtampa, dideli krūviai ir taip toliau. Bet kodėl tas krūvis didelis? Todėl, kad vaikas mokykloje sėdi prie kompiuterio ar planšetės. Jeigu grįžęs jis eitų į kiemą pažaisti, pasportuoti, pabendrauti su žmonėmis, draugais, bendraamžiais, tai pailsėtų, jo smegenys išsikrautų.
O kai jis mokykloje dirba su informacija ir ekranu, grįžta namo ir vėl sėda prie to paties, dirginami iš esmės tie patys centrai. Be abejo, tai irgi turi įtakos. Bet pagrindinė priežastis, sakau, yra socialiniai tinklai ir ekranai jauniems žmonėms.
O apie tėvus – čia irgi dabar labai klasikinis variantas. Ateina ir sako: „Padėkite, vaikas neišlenda iš socialinių tinklų, nuo ekranų, negalima atimti telefono“ ir taip toliau. Gerai, sakome, tai kiek vaikas praleidžia laiko prie telefono?
Sako, kokias šešias ar septynias valandas. Tada antras klausimas būna – o kiek tėvai praleidžia? „Tai mes aštuonias–dešimt valandų, bet juk mes suaugę.“ Niekada vaiko neišgydysi ir neišmokysi jo elgtis kitaip, jeigu patys suaugusieji taip pat elgiasi.
Ir suaugusiesiems yra labai aiški riba. Jeigu anksčiau kalbėdavome tik apie vaikų priklausomybę, kuri, aišku, yra gerokai blogesnė, baisesnė, nes smegenys dar nesusiformavusios ir yra daug jautresnės, tai šiandien, pripažinkime, ir daugelis suaugusiųjų turi priklausomybę nuo ekranų, nuo socialinių tinklų.
Kol neišgydysime suaugusiųjų šeimos narių, tikrai neišgydysime vaikų. Nes vaikai nereaguoja į pasakymą „Tu taip nedaryk“. Vaikai kopijuoja suaugusiuosius.
Geriausias pavyzdys – tėvai
Tai geriausias pavyzdys pirmiausia yra tėvų pavyzdys?
M. Marcinkevičius: Taip, neabejotinai tėvų pavyzdys. Šeimos susitarimai, kada šeimoje leidžiama naudotis ekranais. Ypač svarbu vakarais, kad būtų tas vadinamasis detoksas – bent dvi valandos prieš miegą, nes ekranai labai blogai veikia miego kokybę ir sukelia nemigą, ypač vaikams.
Bet tos taisyklės turi būti šeimos taisyklės ir jų turi laikytis visi. Jeigu, sakykime, aštuntą valandą visi ekranai išjungiami, tai turi būti išjungiami visi. Jeigu yra kažkokia šeimos išvyka be telefonų ir kitų ekranų, tai tuo turi vadovautis ir tėvai.
Patarimų yra ir lietuviškame puslapyje. Vėlgi pareklamuosiu, kadangi tai yra socialinis puslapis e-etika.lt, lietuvių psichologų ir kitų psichikos sveikatos specialistų. Ten tikrai yra labai daug nuostabių ir labai teisingų patarimų tiek tėvams, tiek mokykloms, tiek vaikams, ką reikia daryti.
Ir tie žingsniai yra elementarūs, jie nėra sudėtingi. Tiesiog reikia daryti. Ir pirmiausia prisiversti tai daryti turi tėvai, jeigu nenori, kad vaikas elgtųsi taip pat.
Nepilnametė mergaitė paguldyta į Vilniaus ligoninę, apsinuodijusi neaiškiais medikamentais. Ar tokių atvejų daugėja? Ką jūs pastebite, ar tai neramina?
M. Marcinkevičius: Tai, ką mes pastebime, iš tiesų yra tai, kad iki žiniasklaidos ateina net ne ledkalnio viršūnė, o toks plonas sniego sluoksnis, apsnigęs ledkalnį. Mes šias tendencijas labai intensyviai stebime bent jau penkerius–septynerius metus, ypač po COVID laikotarpio, ir tos tendencijos yra labai blogos.
Truputį istoriškai paaiškinsiu, kodėl. Jeigu prieš maždaug 15–20 metų iš psichotropinių medžiagų daugiausia buvo piktnaudžiaujama alkoholiu, opiatais – heroinu, aguonų nuovirais, kanapėmis ir dar minimaliai kažkokiais psichostimuliantais, tai mes turėjome maždaug keturias pagrindines medžiagas. Kokainas ir kitos medžiagos Lietuvoje buvo egzotika.
Mes žinojome, kaip tas medžiagas nustatyti, buvo testai. Žinojome, kaip gydyti, daugeliui jų buvo priešnuodžiai, gydymo metodikos. Dabar Europoje ir Lietuvoje priskaičiuojama daugiau negu 1000 sintetinių narkotikų. Įsivaizduojate, nuo keturių pagrindinių medžiagų per keletą metų pereiname prie tūkstančio.
Be to, jos labai dažnai maišomos. Vadinasi, gauname net ne tūkstantį, o kelis tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių įvairių kokteilių. Dažnai maišomos psichostimuliuojančios medžiagos su raminančiomis medžiagomis. Galbūt Lietuvoje mažiau matome tokių vaizdų, bet jeigu pažiūrėsite internete, žmogus staiga susijaudinęs šoka, bėga, viską daužo, o paskui staiga krenta, vos nekvėpuoja. Ir tai kaitaliojasi. Šiandien tai yra mūsų medikų kasdienybė.
Kodėl mums labai sunku gydyti, o policijai labai sunku kovoti? Visų pirma, nustatyti daugiau kaip tūkstantį medžiagų praktiškai neįmanoma. Dar vienas dalykas – skaičiuojama, kad Europoje kasdien susintetinama po vieną naują sintetinį narkotiką. Vadinasi, kartais vyksta tas žaidimas – legalu ar nelegalu.
Pridedama kokia nors viena OH ar kita grupė ir medžiaga dar nebūna įtraukta į narkotikų sąrašą, nors iš tikrųjų veikia taip pat. Atsiradus socialiniams tinklams, prekyba persikėlė į tokį primityvų lygį, kuriame labai sunku ką nors sugauti. Anksčiau pardavėjas turėdavo susitikti su pirkėju.
Dabar viskas vyksta koduotose programėlėse, narkotikai kažkur paliekami, pirkėjas su pardavėju net nesusitinka, pinigai pervedami kriptovaliutomis ir panašiai. Iš esmės situacija visiems labai pasikeitė ir pasikeitė į labai blogą pusę.
Kalbant apie vaikus ir jaunimą, ypač vaikus, turime dar vieną nelaimę – vadinamuosius „veipus“, elektronines cigaretes. Vaikai prie sintetinių narkotikų tiesiogiai pratinami per šiuos „veipus“, ypač atviro tipo, kuriems perkami skysčiai.
Patys vaikai labai dažnai nežino, ką perka, ir net tie, kurie platina vaikams, nežino, ką perka. O žmonės, kurie turi labai didelius pinigus, specialiai į tuos skysčius maišo sintetinius kanabinoidus ir kitas medžiagas, kad užsiaugintų sau kartą. Mes žinome, kad kartais pusė klasės iškrenta, nes vaikai atsineša vieną „veipą“, susimeta po 50 centų ir visa klasė traukia.
Dar viena labai didelė sintetinių narkotikų bėda – jų prieinamumas ir pigumas. Anksčiau narkotikai iš tikrųjų buvo prabangos dalykas, brangūs. Pats dar atsimenu, kai teko dirbti su narkomanais, jie sakydavo: „Tiek, kiek pas mane čia venose, tai čia keli namai ir kelios mašinos.“ O dabar vaikai susimeta po 50 centų, kad galėtų vieną ar du kartus patraukti „veipą“.
Jūs turbūt ir pats puikiai pamenate žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusį atvejį apie buvusio teisėjo, žinomo advokato sūnaus mirtį. Kalbėta apie medikamentus, kuriais apsinuodijus organizmas galėjo neatlaikyti. Ką rodo tokie atvejai? Ar gali būti taip, kad žmogus galvoja, jog jo tai nepalies, tačiau nebūtina narkotikų vartoti daug metų, nes sintetinės medžiagos tokios pavojingos, kad užtenka vos kelių kartų ir gali prarasti gyvybę?
M. Marcinkevičius: Vienas dalykas – prarasti gyvybę. Tie atvejai, apie kuriuos jūs pasakojate, kai žmonės sako: „Ne, ne, aš nepriklausomas, aš pavartoju tik kartais, per vakarėlius.“ Mes juos taip ir vadiname – savaitgaliniais arba vakarėlių vartotojais. Žmogus visą savaitę ar net kelias savaites dirba, viskas normaliai. Mes, psichiatrai, dažnai susiduriame su tokiais atvejais.
Žmogus dirba, grįžęs pasišneka su šeima, išeina į vakarėlį, o penktadienio naktį į šeštadienį arba šeštadienio rytą jį atveža visiškoje psichozėje. Jis visiškai nesiorientuoja, blaškosi ir panašiai. Man, kaip įstaigos vadovui, kartais tenka susidurti su tokiomis situacijomis. Iš ryto atbėga visa šeima ir sako: „Čia jūs, baisūs sovietiniai psichiatrai, uždarėte mūsų gerą vaiką. Mes jus po teismus užtampysime.“
Aš tada visada labai ramiai sakau: „Viskas gerai, galite pasiimti, tik prieš tai nueikite, pasikalbėkite su juo.“ Dažniausiai ta šeima grįžta jau apsiverkusi ir sako: „Daktare, darykite ką nors su vaiku.“ Baisiausia, kad vienkartinis pavartojimas klubuose, ypač kai vartojami įvairių medžiagų mišiniai, gali sukelti labai stiprią psichozę. Gali būti ir mirtis, bet labai dažnai susiduriame būtent su giliomis psichozėmis, iš kurių labai sunku išvesti.
Sunku todėl, kad, visų pirma, nelabai galime nustatyti, kokios medžiagos buvo vartotos. Tūkstančių medžiagų nenustatysi, visi mūsų testai yra maždaug dvylikai medžiagų. Antras dalykas – labai dažnai būna kokteiliai ir mes nežinome, su kuo dirbti. Tos psichozės kartais užsitęsia po kelias savaites ir, deja, kartais būna su sunkiais liekamaisiais reiškiniais.
Žmogus, kuris penktadienį dar dirbo, kalbėjosi su šeima, po vienkartinio pavartojimo gali atsidurti tokioje būsenoje. Nes šiandien dažniausiai nei pardavėjas, nei pirkėjas nežino, ką iš tikrųjų vartoja ir ką sumaišo.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
