Gausios policijos pajėgos, skėčiai su vaivorykštės spalvomis, LGBT vėliava ir keletas homoseksualų bendruomenės narių – taip turėjo atrodyti Lietuvos gėjų lygos surengtas protestas prie Seimo.
„Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos nuostatos buvimas teisinėje bazėje ir sukuria šitą problemą“, – teigia gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.
Įstatymas dabar numato, kad informacija, kuri niekina šeimos vertybes ir skatina kitokią, nei Konstitucijoje numatyta vyro ir moters santuokos sudarymo bei šeimos kūrimo sampratą, daro neigiamą poveikį nepilnamečiams. Būtent šį punktą iš įstatymo ir nori išbraukti homoseksualų bendruomenė. Sako, ši nuostata juos cenzūruoja.
„Mokyklose mes negalime netgi patekti ir vesti mokymus, arba bendrauti su moksleiviais apie LGBT gyvenimą, kadangi mokytojai jau de facto mini tai, kad tai yra neigiama informacija, jie bijo apie tai kalbėti“, – tvirtina gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.
Simonko sako, kad bendrauti su vaikais apie seksualines mažumas svarbu, nes tarp vaikų taip pat yra LGBT bendruomenės narių.
„Mes kalbame apie vis blogėjančią LGBT moksleivių emocinę būseną ir kitas socialines problemas“, – teigia gėjų lygos darbuotoja Monika.
Tiesa, susirinko vos saujelė protestuotojų, o ir dalis jų Lietuvos gėjų lygos darbuotojai. Nors Simonko prisipažįsta – protestą jie surengė, nes Europos Sąjunga jiems už tai sumokėjo.
„Tai kiek pinigų gavot už šį protestą? — 5 tūkstančius. — Čia dalyviams mokėsit tuos pinigus? — Ne. — Kaip čia suprasti, ar be pinigų dabar LGBT neina protestuoti, tik už pinigus, kaip čia paaiškinsit? — Kadangi tai yra ta veikla, kurią palaiko Europos Sąjunga“, – į žurnalistų klausimus atsakinėjo gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.
Pasirodė ir Celofanas
Homoseksualams besirengiant protestuoti, pasirodė ir keliolika žmonių su priešinga nuomone:
„Tas pats Jakštys buvo mokytojas, mentorius, Bartoševičius, jie tarsi geri gėjai, bet kažkodėl prilenda prie vaikų ir iš to gėjaus pasidaro pedofilas“, – teigia protesto dalyvis.
„Vaikams to nereikia. — Mes už šeimas“, – sako protesto dalyviai.
Ir jei iš pradžių abi protestuojančių grupelės stovėjo atokiau vieni nuo kitų, tai didysis chaosas prasidėjo Simonko pradėjus rėžti kalbą per mikrofoną.
„Būti savimi, lesbiete, gėjumi, biseksualiu ar translyčiu, nėra jokia ideologija“, – tvirtina gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.
Tada pasirodė žinomas veikėjas, ne kartą teistas ir vis dar teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas. Kartu su būriu vyrų, laikančių trispalves rankose. Apsimetė, kad tiesiog ėjo pro šalį, ir atsistojo greta protestuojančių gėjų.
„Mes tai filmuojame partijos reklaminį klipą. — Tai netyčia jūs čia atsidūrėte? — O ką jūs čia veikiat?“, – žurnalistams atsako Antanas Kandrotas.
Simonko dar bandė gelbėti savo protestą – priėjo paprašyti Celofano, kad šis su bičiuliais pasitrauktų.
Homoseksualai iš karto paprašė pareigūnų, kad jie neleistų Celofanui trukdyti protesto, bet policininkai nesikišo, o Kandrotas reiškėsi toliau.
„Aš turbūt pirmą kartą turėsiu pasisakyti, kad aš už įstatymą“, – teigia Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.
Prisijungė ir Seimo narys Petras Gražulis:
„Stambulo konvencija ir lytinis švietimas reikalingas homoseksualams ir labai raginu, kad būtų mokyklose lytinis švietimas „Bartoševičius“. Buvęs Seimo narys sakė būtinas lytinis švietimas“, – teigia Seimo narys Petras Gražulis.
Simonko dar bandė tęsti savo mitingą, bet jis iš esmės tapo neįmanomas. Vėliau, kol žodį tarė kita protesto dalyvė, Celofanas su Gražuliu sugalvojo naują provokaciją – pasivaikščioti per LGBT vėliavą.
Toks jo poelgis sulaukė kartu su juo atėjusių žmonių plojimų. Tiesa, tarp jų pasirodė ir vienas žinomiausių Lietuvos niekintojų ir nekentėjų – rusišką propagandą skleidžiantis Laurynas Ragelskis. Jis, kaip ir per kiekvieną mitingą, provokuoja eilinius žmones. Šį kartą darė tą patį.
„Jūs ką, pačios proto neturite?“, – protesto dalyvėms sako Laurynas Ragelskis.
Gėjų lygai nieko kito neliko, kaip tik susirinkti daiktus ir baigti savo protestą. Simonko dar ėjo kalbėtis su pareigūnais, bet šie nesikišo, tik filmavo susirinkusius ir jų veiksmus.
„Aš esu pažemintas“, – tvirtina gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.
Gėjams baigus protestą, išsikvėpė ir LGBT priešininkai, taip pat išsiskirstė. Bet panašios dvikovos dar gali laukti ateityje, nes Nepilnamečių apsaugos įstatymo batalijos keliasi į Seimą.
Įstatymą dar svarstys
Lietuva Europos žmogaus teisių teisme jau pralaimėjo bylą dėl minimo įstatymo, todėl Teisingumo ministrė, „Laisvės partijos“ narė Ewelina Dobrowolska sako, kad Seime teks balsuoti dar šiemet.
„Projektas yra parengtas, yra praėjęs tarpinstitucinę darbo grupę ir šiuo metu planuojama, kad rudens sesijoje jis būtų teikiamas Vyriausybei“, – tvirtina Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Pats įstatymas, dėl kurio protestuoja LGBT žmonės, Seime priimtas dar 2009-aisiais, konservatorių balsais, kurie tada, kaip ir dabar, turėjo daugumą.
„Jis buvo priimtas toks, koks priimtas, aš palaikiau, o dabar siūloma išimti visiškai gerą nuostatą“, – teigia konservatorių frakcijos narys Paulius Saudargas.
„Jūs palaikysit tą projektą? — Be abejo aš palaikysiu. — Bet Kęstuti, 2009 metais, kai buvo priimtas įstatymas, jūs balsavote už. — Maža kas... Gal... Esu matyt daug kur balsavęs“, – žurnalistui atsako konservatorių frakcijos narys Kęstutis Masiulis.
Opozicija sako įstatymo keitimo nepalaikys.
„Žmogaus teisių teismas neįpareigojo jo keisti, jis vertino tiktai konkrečią situaciją, kurioje kompetentingos institucijos išties padarė klaidų“, – teigia Seimo narė Agnė Širinskienė.
Seimo nariai kalba, kad būtent šis klausimas parlamente bus dar vienas mūšis vykstančiame vertybiniame kare.
Simonko valink į frontą
