Baiminasi cenzūros
36-erių teisininkas Laurynas Zinkevičius sakė įžvelgiantis paralelę tarp 1991 metų ir to, kas vyksta dabar.
„(Įžvelgiu – BNS) tam tikrą formą cenzūros potencialios, kuri galėtų būti taikoma mūsų nacionaliniame transliuotojuje su naujomis įstatymo pataisomis“, – BNS sakė protestuotojas.
Anot L. Zinkevičiaus, iš Seimo narių jis pasigendantis paaiškinimų, kokiu tikslu siekiama įgyvendinti LRT įstatymo pataisas.
„Pasigendu iš įstatymo leidėjo, kad vis tiktai būtų paaiškinama, ko yra siekiama, kas yra siekiama pataisyti, kokių tikslų siekiama ir kokios priemonės tų tikslų leis pasiekti“, – sakė jis.
„Ir tai įstatymas buvo pateiktas paprasčiausiai prisidengiant atliktu auditu, (...) (tačiau – BNS) šios įstatymo pataisos neturi nieko bendro su auditu ir audite nurodytomis pastabomis, kas turėtų būti keistina, tvarkytina arba tobulintina“, – kalbėjo pašnekovas.
Protestuotojas nurodė, jog nors pataisomis būtų padidinamas LRT tarybos narių skaičius, tačiau ir jie būtų deleguojami politikų.
„Taip pat tarybai leidžiama anoniminiu būdu, slaptai balsuoti. Sakyčiau, iš šių pataisų įžvelgčiau tiktai vieną teigiamą ir gerą dalyką, tai, kad įstatyme numatoma, kad dabar jau LRT tarybos visi posėdžiai būtų transliuojami viešai“, – tikino L. Zinkevičius.
Savo ruožtu į protesto akciją atėjusi 34-erių projektų vadovė Karolina BNS sakė netikinti politikų kalbomis, kad šie atsižvelgė į žmonių nuomonę ir pakoregavo įstatymo pataisas.
„Akivaizdus melas ir, iš tikrųjų, pasižiūrėjus detaliai į patį įstatymo projektą, tai tikrai neatsispindi“, – teigė ji.
„Iš esmės žiniasklaida turėtų būti nevaržoma ir jie turėtų gebėti dalyvauti ne tik LRT veikloje, bet ir kitose veiklose, kuriose mato, kad gali kažkur prisidėti. Tai toks cenzūravimas“, – kalbėjo moteris.
Prie Seimo vyksta protestas: susirinko daugiau kaip keli tūkstančiai gyventojų
Prie Seimo vyksta protestas prieš naująsias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Į protestą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio! Nepasiduosime“ susirinkę gyventojai reikalauja politikų atsisakyti siūlymų, pasak jų, keliančių grėsmę žiniasklaidos laisvei. Nepriklausomybės aikštėje protestuoja daugiau kaip keli tūkstančiai gyventojų.
Susirinkusieji pasisako prieš pirmąjį balsavimą Seime įveikusias įstatymo pataisas ir iš jų neva kylantį siekį politizuoti Lietuvos visuomeninį transliuotoją.
Nepriklausomybės aikštėje dirbančių pareigūnų duomenimis, į protestą galėjo susirinkti ir apie 10 tūkst. žmonių.
Susirinkusiųjų rankose – plakatai su užrašais „jei ne socdemai – dabar būčiau sporto salėje“, „bebrai, graužkit baslį, o ne valstybės pamatus“, „gana yra gana, ane prezidente?“. Dalyje jų vaizduojami valdančiųjų atstovai, prezidentas Gitanas Nausėda.
Protestuotojai skandavo „gėda“, „šalin rankas“, „šalin rankas nuo laisvo žodžio“.
„(Atėjau – ELTA) dėl to, kad reikia ištverti šitą betvarkę, kuri vyksta, parodyti savo pilietinę valią. Tai yra labai svarbu (…). Man kelia nerimą ir glumina situacija dėl laisvo žodžio, bet taip pat erzina ir tam tikrų valdžios organų ir atstovų neveiksnumas. Pati situacija yra absoliučiai siureali ir paprasčiausiai nesinori, kad Lietuva taptų Vengrija (…). Nieko nedaryti ir nuleisti rankas nežadu, labai labai tikiuosi, kad (valdantieji – ELTA) išgirs. Galbūt tie, kurie tyliai nepalaiko valdančiųjų veiksmų, palūš, matydami, kad visuomenė nepavargsta ir nori priešintis tam, kas čia vyksta ir yra bandoma padaryti“, – teigė protesto dalyvė Ingrida iš Kauno.
„Reikia palaikyti laisvą žodį. Aš čia stovėjau ir Sausio 13 visą naktį, tai už ką mes tada stovėjome, noriu, kad būtų įgyvendinta, o dabar tai nevyksta (…). Neičiau (į protestus – ELTA), jeigu neturėčiau vilties, ir tikėjimo Lietuvos žmonėmis. Turiu viltį, kad žmonės vis tiek supranta, yra išmintingi ir kiekvienam yra brangi ta mūsų mažytė žemelė“, – kalbėjo prieš LRT įstatymo pataisas pasisakanti senjorė Genovaitė.
Savo ruožtu viena iš protesto organizatorių, Žurnalistų profesionalų asociacijos (ŽPA) pirmininkė Birutė Davidonytė teigė, jog nors kol kas valdantieji neskuba atsižvelgti į ekspertų pastabas dėl parengto projekto, ji esą dar turi vilties, jog situacija pasikeis.
„Vilčių visą laiką galima turėti. Man atrodo, tai labai priklausys ir nuo to, kiek šiandien bus žmonių, kiek valdantieji matys, kad visuomenei dar rūpi šitas klausimas. Nes kol kas nebuvo atsižvelgta į ekspertų pastatas, šiandien irgi buvo klausymai, kur Konstitucijos teisės ekspertė sakė, kad šitas projektas yra netinkamas, prieštarauja konstitucinei doktrinai, bet tas projektas toliau važiuoja. Pastabas išsakė kelios dešimtys tarptautinių organizacijų, bet kol kas projektas nėra kažkaip taisomas“, – Eltai prieš protestą sakė B. Davidonytė.
„Manau, kad kol kas viltis yra, kad gal visuomenė padės, kad mus išgirstų (…). Tikimės, kad bus pakankamai (protestuotojų – ELTA), kad atkreiptų valdančiųjų dėmesį“, – sakė ji.
Tiesa, pasak asociacijos pirmininkės, jei situacija vis dėlto nesikeis, protestai gali būti ir toliau organizuojami.
„Žiūrėsime, gal čia net ne paskutinis protestas“, – kalbėjo B. Davidonytė.
„Iki priėmimo dar kaip ir liko šiek tiek laiko (…), tai mes žiūrėsime – jei tas projektas tikrai nei kiek nepasikeis (…), tada galvosime, ką daryti toliau“, – akcentavo ji.
Kaip skelbta, kovą Seimas po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam LRT įstatymo pataisų projektui. Už jį balsavo 67 Seimo nariai, 31 pasisakė prieš, o dar 6 parlamentarai susilaikė.
Naujame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolikos asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.
Projekte taip pat numatyta, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.
Valdybos nariais galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.
Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.
Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
Olekas susitiko su protestuojančiais: būtų gerai, kad girdėtų ir kitą nuomonę
Į protestą prieš naująsias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas atvykęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia nesutinkantis su protestuotojų nuomone, tačiau akcentuoja besidžiaugiantis, kad demokratinėje valstybėje žmonės yra laisvi reikšti savo poziciją. Visgi, anot jo, labai svarbu, kad šioje situacijoje būtų išgirsta ir kita nuomonė.
„Gerai jaučiuosi. Aš manau, kad turi žmonės skirtingas nuomones. Aš matau skirtingus užrašus ant plakatų. (...) Nesutinku su jų nuomone, bet džiaugiuosi, kad gyvename demokratinėje šalyje ir žmonės gali tą nuomonę pareikšti“, – Eltai teigė susitikti su protestuotojais atvykęs J. Olekas.
„Tik būtų gerai, kad girdėtų ir kitą nuomonę, kad galėtų ir kiti galėtų žmonės tą nuomonę išsakyti“, – pridūrė jis.
Parlamento vadovas įsitikinęs, kad LRT pataisas tobulinusi darbo grupė, kuriai jis vadovavo, darbą atliko tinkamai ir įsiklausė į skirtingas nuomones.
„Du mėnesius diskutavome ir kvietėme visus prie keturkampio stalo, tiesa, ne apskrito, Seime. Visi galėjo pasakyti visi galėjo užduoti klausimus, buvo tiesioginės transliacijos diskusijų“, – akcentavo jis.
J. Olekas pabrėžia, kad buvo įsiklausyta ir į ekspertines nuomones. Visgi, pasak Seimo pirmininko, kadangi jos nebuvo tapačios, tobulinant projektą teko ieškoti kompromisų.
„Reikėtų konkrečiai žiūrėti, nes buvo labai daug pasiūlymų, buvo tų pasiūlymų prieštaraujančių vieni kitiems. Ir tada visada reikia surasti kažkokį vidurkį. Ir tas vidurkis dažnai būna, kad ir vieno eksperto pasiūlymas, ir kito eksperto pasiūlymas nepilnai atspindėtas“, – sakė J. Olekas.
„Tai, aš manau, kad mes tikrai bandėme suderinti labai įvairias nuomones, bet išsaugant principus – kad būtų ir laisvas žodis, ir efektyviai naudojamos visuomeninės lėšos, kurias naudoja visuomeninis transliuotojas“, – akcentavo jis.
Seimo pirmininkas įsitikinęs, kad naujausias įstatymo variantas tik dar labiau prisidės prie žiniasklaidos laisvės šalyje saugojimo.
„Aš manau, kad šitas įstatymas galėtų daugiau žurnalistų nepriklausomumo garantuoti. Kad negalėtų vienas generalinis direktorius ar redakcija kažką pasikviesti ar atleisti iš darbo už nuomonę, kaip yra pasitaikę visuomeniniame transliuotojuje iki šiol. Kad daugiau atsakomybės turėtų Taryba, kuri atspindi platesnę nuomonę, įvairių organizacijų atstovavimą ir gali tas nuomones derinti“, – pabrėžė jis.
Vilkauskas: kontroversiškiausios LRT įstatymo projekto formuluotės bus taisomos
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas sako, kad kontroversiškiausios LRT įstatymo projekto formuluotės bus taisomos.
Taip jis kalbėjo Nepriklausomybės aikštėje trečiadienį vykstant akcijai „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.
„Tikrai girdim ir, ir turėčiau pasakyti, kad daugelis tų įstatymų, kurie linksniuojami kaip kontroversiški, tai tikrai jų formuluotės bus taisomos. Ir kalbant apie misiją, ir kalbant apie kitų žiniasklaidos atstovų dalyvavimą, taip pat kalbant apie tą paslaugų sutartį“, – LRT radijui sakė socialdemokratas.
Pasak jo, dalis įstatymo formuluočių „visiškai kis“. Tą žadama daryti konsultuojantis su ekspertais.
„Tai tikrai šitas procesas eis normaliai, vykdant mūsų, kaip komiteto, parlamentinę užduotį“, – sakė K. Vilkauskas.
BNS rašė, kad Seimas po pateikimo yra pritaręs darbo grupės parengtoms LRT įstatymo pataisoms, jas dabar svarsto Kultūros komitetas.
Projekte numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.
Taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, peržiūrimos jos funkcijos.
Projektu ribojamas kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimas kuriant nacionalinio transliuotojo turinį. Tam reikėtų LRT tarybos leidimo.
„Šalin rankas“: keli tūkstančiai žmonių protestuoja prieš parlamentarų svarstomas LRT pataisas
Seimui tęsiant Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimų svarstymą, sostinės Nepriklausomybės aikštėje trečiadienio vakarą keli tūkstančiai žmonių susirinko į protesto akciją „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.
Organizatorių teigimu, jei būtų priimtas dabartinis įstatymo projektas, jis suvaržytų nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą, politizuotų LRT.
Susirinkę protestuotojai laiko plakatus su užrašais „Šalin rankas“, „Bebrai, graužkite baslį, ne valstybės pamatus“, „Drauge Gitanai, bebrobolševikai ir antisemitai, patraukit rankas nuo laisvo žodžio!“, taip pat degami laužai.
Prieš protestą pranešimą išplatinusios Žurnalistų profesionalų asociacijos teigimu, gruodį prie Seimo susirinkus dešimttūkstantinėms minioms pavyko sustabdyti valdančiųjų buldozerį, tą tikimasi padaryti ir dabar.
„Nepaisant dešimčių tūkstančių jūsų, besirinkusių į protestus gruodį, valdantieji grįžta prie LRT politizuoti galinčio įstatymo. Tai – tiesus ir greitas kelias į jums visiems priklausančio visuomeninio transliuotojo kontrolės perėmimą, šį kartą net ir su cenzūrą primenančiais elementais“, – teigia pareiškime.
„Pagrindinis klausimas dabar – ar mes atiduosime mūsų visų visuomeninį transliuotoją tokiems veikėjams kaip Žemaitaitis, Skardžius, Zuokas, Girskienė ir pan.? Ar atiduosime visuomeninį transliuotoją tiems, kurie atvirai balsuoja prieš Lietuvos nacionaliniam saugumui gyvybiškai svarbius projektus, pavyzdžiui, poligoną?“ – rašoma jame.
Protesto akcija „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ trečiadienį vyksta ir Šiauliuose.
BNS rašė, kad Seimas po pateikimo yra pritaręs darbo grupės parengtoms LRT įstatymo pataisoms, jas dabar svarsto Kultūros komitetas.
Projekte numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.
Taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, peržiūrimos jos funkcijos.
Projektu ribojamas kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimas kuriant nacionalinio transliuotojo turinį. Tam reikėtų LRT tarybos leidimo.
Šiame projekte keičiami ir įstaigos generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai. Siūloma, kad jis galėtų būti atleistas, jei netinkamai vykdo funkcijas, dėl viešojo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.
Tačiau numatoma palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, tik išbrauktas reikalavimas surengti atvirą balsavimą. Balsavimo būdą palikta pasirinkti LRT tarybai.
BNS skelbė, kad valdančiųjų siekis skubos tvarka priimti LRT generalinio direktoriaus atleidimą lengvinančias pataisas gruodį prie Seimo išprovokavo kelis protesto mitingus dėl grėsmės žodžio laisvei, kuriuose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Nepavykus įstatymo pakeitimų priimti skubiai, Seime sudaryta transliuotojo valdyseną peržiūrinti darbo grupė. Būtent jos parengtą projektą kritikuoja dalis žurnalistų bendruomenės, aukštųjų mokyklų ekspertų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
„Šalin rankas“: daugiau nei 10 tūkst. žmonių protestavo prieš parlamentarų svarstomas LRT pataisas
Seimui tęsiant Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimų svarstymą, sostinės Nepriklausomybės aikštėje trečiadienio vakarą daugiau nei 10 tūkstančių žmonių buvo susirinkę į protesto akciją „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.
Organizatorių teigimu, jei būtų priimtas dabartinis įstatymo projektas, jis suvaržytų nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą, politizuotų LRT.
Susirinkę protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Šalin rankas“, „Bebrai, graužkite baslį, ne valstybės pamatus“, „Drauge Gitanai, bebrobolševikai ir antisemitai, patraukit rankas nuo laisvo žodžio!“, taip pat degami laužai.
Protestuotojai taip pat skandavo žodžius „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“, „gėda“.
Vietoje budintys policijos pareigūnai BNS patvirtino, kad į protesto akciją buvo susirinkę mažiausiai 10 tūkst. žmonių.