Šeimoje svarbiausia – bendri interesai. Matyt, tokia nuostata vadovavosi vilniečių sutuoktinių pora, keletą metų Vilniuje sukusi nelegalų prostitucijos verslą. Pareigūnai yra demaskavę ir daugiau tokių „verslininkų“ porų.
Išdavė kompiuteris
Pareigūnai neslepia: išaiškinti sąvadautojus, kurie organizuoja darbą prostitutėms ir iš „sekso bitelių“ uždarbio gyvena patys, yra nelengva. Dar sunkiau – tai įrodyti. Bet net ir itin slaptai veikiantys sąvadautojai visada rizikuoja būti įskųsti policijai, jeigu jie skriaudžia savo kontroliuojamas prostitutes. Nebūtinai terorizuoja ar patys jas seksualiai išnaudoja be jokio užmokesčio, ar prieš jas smurtauja – pakanka šykštėti joms jų pačių uždirbtų pinigų, didesnę dalį atimant. Tokiais atvejais kurį laiką tyli tik pradedančios prostitutės, o vėliau jos, išgudrėjusios ir suvokusios, kad yra apvaginėjamos, nutaria pabėgti nuo savo „bosų“ ir darbuotis savarankiškai. Neretai tokios bėglės buvusius savo šeimininkus lengvai išduoda policijai.
Panašiai nutiko vilniečiams Jolantai (51 m.) ir Steponui (58 m.) Gedminams. Kai pareigūnai, gavę informacijos apie šios poros nelegalų verslą, surengė operaciją ir patikrino duomenis Gedminų kompiuteryje, paaiškėjo, kad sutuoktiniai daugiau nė dvejus metus vadovavo būriui prostitučių. Joms buvo išnuomoję du butus Vilniuje. Gedminai surasdavo joms klientų, organizuodavo išvykas pas juos ir paimdavo didesniąją dalį uždirbtų pinigų.
Sutuoktinių bizniuką išardžiusiems pareigūnams per keletą metų pavyko išaiškinti ir apklausti 18 Gedminams dirbusių prostitučių. Neabejojama, kad surastos ne visos šių vilniečių kontroliuotos sekso vergės. O ir ne viena iš surastųjų šiuo metu stabdo teismo procesus, nes yra išvykusios gyventi į įvairias užsienio šalis.
Šeimininkai – godūs
Pareigūnų sukaupta medžiaga apie Gedminų „verslą“ sugulė į kelias bylas. Viena neseniai išnagrinėta Vilniaus miesto teisme. Už tai, kad daugiau nė dvejus metus Gedminai pardavinėjo jauną merginą Jolantą ir pelnėsi iš jos prostitucijos, teismas J. Gedminienei paskyrė 2600 litų baudą, o S. Gedminui – 3120 litų.
Prostitutę Jolantą globoję sutuoktiniai iš jos pasiimdavo 50 litų, kai klientas jai už vieną valandą sekso sumokėdavo 100 litų. O kai prostitutė klientui skirdavo daugiau laiko ir gaudavo 150 litų, merginos šeimininkai pasisavindavo 90 litų.
Kitose bylose Gedminai teismo žodžio dar laukia. Vienoje jų savo prisiminimais dalijosi prieš dešimt metų Vilniuje prostitute dirbusi ir tris mėnesius Gedminams pelną nešusi Raseinių rajono gyventoja Vitalija. Ji irgi liudijo, kad sąvadautojai po „seansų“ pasiimdavo didesniąją dalį jos uždarbio. Per parą dažniausiai tekdavo aptarnauti keturis penkis vyrus. Pas juos prostitutės vykdavo išsikviestu taksi automobiliu – šį buvo nurodę Gedminai.
Anot Vitalijos, Gedminams dirbo merginos, į Vilnių suvažiavusios iš įvairių Lietuvos miestų. Klientų užsakymus telefonu priimdavo J. Gedminienė, o iš klientų parvežti prostitučių pinigai atsidurdavo „buhalterio“ S. Gedmino rankose. Vitalija pasakojo, kad kartais klientai būdavo agresyvūs – nuo tokių tekdavo bėgti. Už tai prostitučių šeimininkė J. Gedminienė savo globotines bardavo ir diegdavo mintį, kad klientas visada yra teisus. Raseiniškė, pradėjusi bodėtis prostitutės darbu ir pykti ant savo šeimininkų, išvis nuo jų pabėgo. Bėglę dar bandyta susigrąžinti, bet ji nepakluso.
Vyras ir dvi žmonos
Nelegaliame prostitucijos versle „po šeimos vėliava“ keletą metų sukosi ir kauniečiai sutuoktiniai Zigfridas (38 m.) ir Diana (26 m.) Gumbarai bei šio vyro pirmoji žmona Lilita Gumbarienė (37 m.), kol juos įskundė nepilnametė prostitutė Goda (17 m.). 2010 metais šie sąvadautojai kartu su bendrininkavusiu taksistu buvo nuteisti. Organizatoriumi pripažintas Z. Gumbaras pasiųstas kalėti pusseptintų metų, o abi jo aktyvios pagalbininkės atsipirko lygtine bausme (pirmoji žmona) ir 32 500 litų bauda (jaunesnioji) – švelnios bausmės moterims skirtos atsižvelgus į jų turimus mažamečius vaikus. Taksistas kalėjo 10 mėnesių.
Savotiška šeimynine ranga dirbę sąvadautojai, savo verge pavertę Godą, per metus jos dėka uždirbo 24 000 litų. Vairuotoju ir dispečere oficialiai dirbę sutuoktiniai teisme tikino sąvadavimu užsiėmę dėl skurdžios savo buities.
Z. Gumbaras pats surado savo „aitvarą“ – turgavietėje dirbusią gėlių pardavėją Godą, kuri sutiko dirbti prostitute ir apsigyveno Gumbarų bute. Sutuoktiniai apie „erotinio masažo specialistę“ paskelbė keliose interneto svetainėse ir skelbimų laikraštyje.
Klientų skambučius priiminėdavo D. Gumbarienė. Ji susitardavo dėl kainų (300 litų už valandą), tada susisiekdavo su savo vyru, o šis – su pažįstamu taksistu.
„Gumbaro kompaniją įklampino išaugęs apetitas ir nepagarba savo maitintojoms – prostitutėms, – sakė šią istoriją teismui parengę Kauno policininkai. – Iš Jovitos jie atimdavo 180 litų, jeigu mergina gaudavo 300. Tuo nepatenkintai prostitutei grasinta „pakasti po žeme“, ji versta klientus aptarnauti net ir tada, kai neturėdavo su kuo palikti savo mažylį. Užtat sąvadautojai ir buvo išduoti“.
KOMENTARAS
Mantas VARAŠKA, Seimo narys:
Prostitucija – reiškinys, kurio visame pasaulyje nenugalėjo nei šimtmečiai, nei geriausios teisinės sistemos, todėl, manau, laikas pažvelgti į jį tarsi iš kitos pusės. Valstybė neturi to nei toleruoti, nei skatinti - turi laikytis tylaus nepritarimo pozicijos. Taip daro net tokia katalikiška šalis – Lenkija. Lietuva liko vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, kurioje dar baudžiama už prostituciją: aštuoniose valstybėse prostitucija legalizuota, o 18-oje į šį reiškinį nekreipiama dėmesio – savo kūną pardavinėjantys asmenys nebaudžiami. Todėl mūsų Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir Baudžiamajame kodekse reikalingos pataisos, kad savo valia prostitucija užsiimantiems asmenims baudos būtų panaikintos (kaip nebaudžiame žmonių, pakėlusių ranką prieš save), bet užtat sąvadautojams, prekeiviams žmonėmis, verčiantiems asmenis pardavinėti savo kūną (kaip yra ir žudikams), turi būti sugriežtinta atsakomybė, atimant galimybę išvengti jiems kalėjimo. Nes tokie nusikaltėliai dabar dažniausiai išsisuka baudomis arba lygtiniu teistumu. Tuomet jie neretai netrukus vėl grįžta prie savo „verslo“, be to, turi galimybę gąsdinti, šantažuoti prieš juos liudijusias aukas – juk disponuoja jų asmens duomenimis, gal net turi kokių nors slaptų kompromituojančių garso ar vaizdo įrašų. Kai sąvadautojai bus griežčiau baudžiami, manau, ir jų aukos drąsiau liudys teismuose.
Antra vertus, kovai su prostitucija Lietuvoje per metus išleidžiama 6 mln. litų, o teritoriniai policijos komisariatai per metus surenka vos 100 tūkst. litų baudų – tai yra per brangi kova ir jau nebe laikas imtis perauklėjimo. Geriau tos baudomis gautos valstybės lėšos būtų skiriamos jaunimo švietimui – prevencinėms programoms, raginančioms, mokančioms neatsidurti prostitucijos liūne.
Tik faktai:
Prieš porą metų Šiaulių policijos pareigūnai išaiškino tris prostitutes, dirbusias savarankiškai ir klientus aptarnaudavusias Šiauliuose esančiame „Vaivorykštės“ viešbutyje. Paaiškėjo, kad jos irgi dirbo šeimynine ranga – dvi 32 ir 27 metų seserys ir vyresniosios, beje, daugiavaikės motinos, 16-metė dukra.
Sutuoktinių porą, vadovavusią prostitutėms, turi ir Marijampolė. Prieš 12 metų teismo duris varstė
tris vaikus tuo metu auginę Dalia (29 m.) ir Darius (28 m.) Rašytiniai, vadovavę dviem prostitutėms. Klientų jie surasdavo viešbučiuose, moteliuose, pasienio baruose, taip pat prostitutės buvo vežiojamos į užsakovų butus. Tuokart nuo teismo bausmės sutuoktinius išgelbėjo pritaikyta amnestija, ir jie išskubėjo į užsienį.
Baudžiamasis kodeksas asmenims, kurie pelnosi iš kito asmens prostitucijos, numato įvairias bausmes – baudą, laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki 6 metų, o į prostituciją įtraukus nepilnametį asmenį – laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų..
Irena ZUBRICKIENĖ
