Sukčiai neįgalią Kauno senutę pričiupo jau įprastu būdu: paskambinę telefonu ir prigąsdinę, kad jei ši iki trečios valandos nepaims iš banko sąskaitos pinigų, šiuos pasisavins banko darbuotojos. Moteris privalėjo paimtus pinigus dar ir paduoti sukčiams, kad šie neva nurašytų nuo banknotų serijos numerius. Tai esą, labai svarbu jų išsigalvotam tyrimui.
„Užbūrė, užbūrė jie taip, kai pasakė, kad žūsta mano indėlis, kadangi keturios „Swedbank“ kasininkės buvo sekamos ir išbėga į Ameriką. Taip ir pasakė, į Ameriką. Nugi, mano pinigus gelbėja, taip kaip aš jam neduosiu to kodo, šitaip ir gavosi“, - pasakoja nukentėjusioji.
Moteris sako, iki banko troleibusu lėkė su neįgaliojo vežimėliu, pasimetusi ir išsigandusi. Sukčiai sakė, kad būtina pinigus nuimti iki tam tikros valandos ir jie privalės banknotus nufotografuoti ir surašyti jų serijos numerius. Pasak senutės, sukčiai dirbo dviese.
„O tas prokuroras visą laiką ir vadovavo. Viskas buvo daroma telefonu. Tuoj pat, jis tik paskambino ir už dešimt minučių už durų tas kurjeris“, - prisimena senutė.
Sukčiai iš moters ne tik paėmė grynuosius, bet ir mobilųjį telefoną, kad ši, supratusi apgaulę, neišsikviestų pagalbos.
Policija per parą sulaikė kurjerį – devyniolikmetį jaunuolį, kuris ir paėmė iš senolės pinigus.
Prokuroru apsimetęs sukčius – dar ieškomas. Senolė sako pinigus taupiusi ilgai ir juos būtų leidusi tik bėdai prispyrus: užklupus ligai ar kokiai kitai nelaimei. Nors sukčius ir sugautas, pinigų moteris atgauti jau nebesitiki vis tiek.
O ką aš čia tarp tų keturių sienų ir beišleisiu, nei aš ką perku. Tai taip ir susirinko tas aštuoniolika. Nieko nesitikiu, nebent tuos septynis šimtus gal atgausiu, jie nieko nežada.
Policijos pareigūnai sako, kad nuo šio jaunuolio gali būti nukentėjusiųjų ir daugiau. Jis galėjo ne tik išvilioti stambias sumas iš patiklių žmonių, bet ir užsiimti smulkiomis vagystėmis.
